Prarasta gyvybė, prarastas teisingumas

Politikai, visuomenės veikėjai ir netgi kai kurie pastoriai laikas nuo laiko ragina Jėzaus sekėjus viešai nebesvarstyti abortų klausimo.

Jie siūlo susitelkti į kitas problemas: kovą su skurdu, aplinkos apsaugą ar netgi karą Irake. Galima paminėti tris priežastis, kodėl toks mąstymas (pamiršti abortų klausimą) nėra teisingas.

Abortai griauna gyvybės šventumą ir didybę. O žmogaus gyvybės orumas - kertinis asmuo, ant kurio statomas teisėtumas. Visos žmogaus teisės pirmiausia skirtos tam, kad būtų apsaugota žmogaus teisė į gyvenimą.

Thomas Jeffersonas tai puikiai suprato: „Pirmasis ir vienintelis teisingumą įgyvendinančios vyriausybės tikslas - rūpestis žmogaus gyvenimu ir laime, o ne jų sunaikinimas." Tikintysis brangina kiekvieno žmogaus - nesvarbu, seno ar jauno - gyvenimą, nes tiki, kad kiekvienas yra sukurtas Dievo pagal Jo atvaizdą.

Dar vienas esminis skirtumas tarp opių visuomenei klausimų, tokių, kaip aplinkos apsauga ar kova su skurdu, bei abortų klausimo yra tai, kad visi pritaria, jog būtina kovoti su skurdu bei saugoti aplinką. Skiriasi tik būdai, kuriais siūloma problemas spręsti. Abortų klausimu nėra bendro pagrindo - nuomonės gali visiškai, iš esmės skirtis.

Trečioji priežastis, kodėl negalima palikti „savieigai" negimusių kūdikių apsaugos, - šiuo klausimu reikia dar daug darbuotis. Nors pastaruoju metu (JAV) visuomenė palankiau vertina negimusią gyvybę, buvo priimti Aukščiausiojo teismo nutarimai ir kai kurie teisės aktai, palaikantys teisę gyventi, abortai išlieka teisėti ir yra vykdomi visoje šalyje. Tai reiškia, kad kasdien daugėja mirties. JAV 1973 - 2008 metais nutraukta daugiau nei 48 milijonai negimusių kūdikių gyvybių, ir tik 7 procentai jų buvo atlikti dėl medicininių priežasčių, prievartos ar kraujomaišos.

Tikintiesiems dera prisidėti prie žmogaus gyvybės apsaugos. Tai nėra tik viena iš spręstinų problemų. Žmogaus gyvenimo šventumas ir didybė nematoma gija sujungia visus spręstinus humanitarinius klausimus. Šalis, nepripažįstanti bejėgiškiausios gyvybės neliečiamumo, rizikuoja patirti pralaimėjimus kitose srityse, kuriose turi būti ginamos žmogaus teisės: neįgaliųjų, sergančiųjų AIDS, skurstančiųjų, kalinių ir pan.

Be to, jei jau nekalčiausia ir silpniausia negimusio vaiko gyvybė nėra apsaugoma, kieno tada gyvenimas saugus?

Parengė Dalia Janušaitienė pagal www.breakpoint.com