Pamąstykime apie šį neįtikėtiną skaičių... net 57 procentai (!) evangelikų, krikščionių, kurie skaito Bibliją, mano, kad daugelis religijų gali suteikti amžinąjį gyvenimą... Tai neįtikėtina.
Jėzus aiškiai išsakė savo poziciją: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane." (Jono 14, 6). Arba Jėzus buvo teisus, arba Jis klydo. Neįmanoma suderinti to, ką krikščionys, musulmonai, indusai ar išpažįstantys judaizmą kalba apie Kristaus asmenį. Jų skelbiamos tiesos prieštarauja viena kitai. Jie visi gali klysti, bet visi negali būti teisūs.
Tai mums primena Aristotelio priešybių dėsnį. Jei prielaida A yra teisinga - jei atitinka tikrovę - tada prielaida B, teigianti priešingai, negali būti teisinga tomis pačiomis sąlygomis.
Bet jei šeši iš dešimties evangelikų netiki viena svarbiausių krikščionybės doktrinų, nenuostabu, kad bažnyčia praranda galimybę daryti įtaką kultūrai. Nes mūsų tikėjimas atsispindi mūsų gyvenime.
Tas pats tyrimas parodė, jog 84 procentai evangelikų tiki „absoliučiais gėrio ir blogio standartais". Tačiau paprašyti apibūdinti šiuos standartus, apie 40 procentų apklaustųjų tvirtino, jog šie „absoliutūs" standartai priklauso nuo „praktinės patirties bei sveiko proto." Tai primena Teisėjų knygą: „Kiekvienas darė tai, kas jam atrodė teisinga." (Teisėjų 21, 25)
Yra priemonė, gelbstinti nuo šito [chaoso]. Šią priemonę XVI a. dar kartą atrado vienuolis augustinas vardu Martynas Liuteris. Liuterio dienomis bažnyčia buvo paskendusi korupcijos liūne, prekiavo indulgencijomis, drausdavo žmonėms skaityti Bibliją gimtąja kalba. Liuteris prilygino bažnyčią Judo ištrėmimui į Babiloną, kuriuo Dievas nubaudė žydus, niekinusius Dievą bei atidavusius šlovę stabams.
Ką atliko Liuteris? Jis atsigręžė į apaštalų mokymą, tikėjimą, kuris vienąsyk ir visiems laikams patikėtas šventiesiems. Jis studijavo ankstyvuosius bažnyčios tėvų raštus, užrašytus dar tais laikais, kai tikėjimą ženklino vienybė. Jis nagrinėjo ankstyvuosius visuotinius bažnyčios susirinkimus. Trumpai tariant, jis vėl atrado ortodoksinį tikėjimą.
Šis atradimas įžiebė Reformaciją, kuri pakeitė ne vien bažnyčią, bet ir Vakarų visuomenę bei kultūrą.
Šias mintis taip pat bandžiau išdėstyti naujoje knygoje „Tikėjimas. Vienąsyk duotas visiems" (Chuck Colson. The Faith: Given Once, For All). Knygoje išdėstytos esminės tiesos, kuriomis visais laikais tikėjo krikščionys. Nepanaigiamos ir nesvarstytinos krikščionybės doktrinos, kurių neišpažįstąs asmuo negali būti tikru krikščionimi, o bažnyčia - Kristaus Bažnyčia.
Esu įsitikinęs, jog svarbiausias krikščionybės tiesas tikintieji privalo apginti bei jomis gyventi šiais ypatingai sunkiais laikais, kurie yra iššūkiu krikščionims.
Jau sulaukiau septyniasdešimt šešerių metų. Mano širdyje dega vienas troškimas -gyvenimo likutį skirti tam, kad priartėtų Dievo karalystė - naujoji Reformacija, kuri pakeistų bažnyčią ir kultūrą. Viliuosi jog jūs pažinsite, kaip ugdyti bažnyčią, suvokiančią kuo tiki, kodėl tiki ir kodėl tai svarbu.
Parengė Dalia Janušaitienė pagal www.breakpoint.org
Saugantys tikėjimą
Prieš keletą mėnesių organizacija Pew Forum, kuri nagrinėja religijos bei visuomenės sąveiką, tyrimo metu nustatė, kad 57 procentai krikščionių evangelikų (JAV) sutiko su teiginiu: „Daugelis religijų veda į amžinąjį gyvenimą." Šie krikščionys tikina seką Jėzumi bei skaito Bibliją.