„Atsparus ugniai“

Rugsėjo mėnesį JAV pasirodęs naujas filmas „Atsparus ugniai" (angl. Fireproof), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Kirkas Cameronas, netikėtai tapo labai populiarus. Filme pasakojama ugniagesio istorija, kuris atlieka žygdarbius darbe, bet jo santuoka žlunga. Šiais laikais, kai tiek daug santuokų baigiasi skyrybomis, filmas skelbia tikėjimo žinią ir drąsina kovoti dėl savo šeimos.

Filmą sukūrė broliai Aleksas ir Stefanas Kendriksai, baptistų bažnyčios pastoriai Albanyje (Džordžijos valstijoje). Broliai prieš dvejus metus sukūrė taip pat labai populiarų mažo biudžeto filmą „Milžinų akivaizdoje" (angl. Facing the Giants). Šis filmas buvo pažymėtas PG - t.y. vaikams iki 17 metų buvo rekomenduojama žiūrėti tik tėvams leidus, dėl jame rodomų dvasinių dalykų. Kai kurie politikai aštriai reagavo į tai ir tvirtino, kad reitingus suteikianti Amerikos filmų asociacija (MPAA) nusistačiusi prieš religines temas. Žiūrovai taip pat stojo į filmo gynėjų gretas - šie ginčai dar labiau išpopuliarino filmą, kuris tapo vienu sėkmingiausių visų laikų krikščioniškų filmų. Tačiau prieštaringai vertinamas buvo ne tik filmo reitingas. Vieni krikščionys gyrė „Milžinų akivaizdoje" už tai, jog jame aukštinama šeima ir kitos vertybės, kiti peikė žemą meninį lygį, bei vadino filmą blogai papasakota neįdomia istorija.

„Atsparus ugniai" kritiko Peterio Chattaway nuomone (išdėstyta recenzijoje žurnale Christianity Today) yra žingsnis pirmyn, nors jis susiduria su iššūkiais, kurių kūrėjai nepajėgė išspręsti ankstesniuose filmuose. Filme pasakojama apie ugniagesį Kalebą Holtą (vaidina Kirkas Cameronas), susituokusį prieš septynerius metus. Jo žmona norėtų skirtis. Kalebas mano, jog pralaimi kovą už savo santuoką, tačiau jo tėvas Johnas (vaidina Harris Malcomas) ragina priimti iššūkį ir pamėginti sekti knygos „Meilė rizikuoja" (angl. The Love Dare) patarimais. Filmui pritarė baptistų bendruomenės šeimų tarnautojai, taigi, nesunku įsivaizduoti, kaip vystėsi drama. Vis gi, anot kritiko, filmo kūrėjai nusprendė nesusitelkti ties stebuklais ir Dievo apreiškimais, kuriuos patiria veikėjai, bet daugiausia dėmesio skirti Holtams, jų sprendimams ir pasirinkimams. Todėl nebėra įspūdžio, kad filmas toli nuo realybės ar kad kūrėjai „apgaudinėja" žiūrovus.

Kritiko nuomone, negalima teigti, kad scenarijuje nėra problemų. Pirmąjį pusvalandį atrodo, jog filmo kūrėjai stengiasi pataikyti į toną ir nėra tikri, kaip pradėti istoriją, tarsi detalizuoja įvairius dėstomo siužeto punktus. Pavyzdžiui, pirmą sykį ekrane pasirodžiusi ligoninės administratorė Katerina kalbasi su slaugytojomis, ir kiekvieną sakinį pradeda pasisveikinimu. Vėliau ji sako keletą žodžių gydytojui, kuriam, atrodo, šis pokalbis ne itin įdomus - slaugytojos tuo metu persimeta reikšmingais žvilgsniais. O jei žiūrovai visgi nesuprato potekstės, kiek vėliau, Katerinai nuėjus, slaugytojos dar replikuoja: „Jei taip gerai jų nepažinočiau, sakyčiau, jog daktaras domisi Keite."

Įžangą seka Kalebo ir Katerinos ginčai namuose. Šios scenos reikalingos, nes padeda suprasti, kodėl jų santuoka yra ant bedugnės krašto, ir kokius sunkumus turi nugalėti Kalebas, kad vėl laimėtų žmonos meilę. Bet kai Kalebas galų gale pratrūksta pykčiu - o jo staigus būdas lemia galutinį Katerinos spredimą skirtis - šis protrūkis pernelyg stiprus ir neatitinka iki tol atskleisto Kalebo charaketerio. Tiesa, ginčai stiprėjo, tačiau filme nei iki anksčiau, nei vėliau nematome nė vienos scenos, kurioje Kalebas kunkuliuotų kraugerišku įniršiu. Žiūrovai mato ne nuosekliai besielgiantį veikėją, o aktorių, kuris vaidina iš konteksto iškritusią sceną.

Filmas - žavus moralinių pamokymų bei daugelio mėgstamos juokingos potekstės mišinys, kurį dažnai galime išvysti toje pat scenoje. Kendriksai neniekina jumoro - jis nuspalvina ir ankstesniųjų, ir šio filmo dialogus. Filme tik akimirkai nušviečiami vieni ar kiti dalykai, ir tokiu būdu parodoma, kad gyvenimas yra panašus į gaisrinę, kurioje gaisrininkai kartais stumdosi lyg studentai bendrabutyje.

Kaip ir dera filmui apie gaisrininkus, jame yra veiksmo scenų - mašina atsitrenkia į geležinkelio bėgius, vaikas išgelbstimas iš degančio namo. Tai būdingos veiksmo scenos, kurias puošia tam tikras kūrybingumas. Žiūrovai žino, kad traukinys pervažiuos automobilį, bet netiki, kad jis jau taip arti.

Vienu didžiausių filmo trūkumų P. Chattaway recenzijoje įvardinta vaidyba: tose scenose, kur aktoriai vaidina aukas ar nelaimių stebėtojus, jų riksmų niekaip negalima pavadinti įtikinančiais. To ir reikėjo tikėtis iš filmo, sukurto neprofesionalų. Nepaisant to, reikia paminėti, kad maloniai nuteikia pojūtis, jog žmonėms iš tiesų patinka tai, ką jie daro - tai kompensuoja patirties stoką. Tiesa, Kirkas Cameronas yra Holivudo senbuvis, o Erina Bethea, vaidinanti jo žmoną, kelerius metus buvo universiteto teatro vadove (ji taip pat Sherwoodo bendruomenės vyresniojo pastoriaus Michaelio Catto dukra). Visgi, daugelis kitų atlikėjų - paprasti bažnyčios nariai.

Kaip ir daugelyje krikščioniškų filmų „Atspariame ugniai" yra scena, kurioje pagrindinis veikėjas apsisprendžia sekti Kristumi. Kritiko nuomone, vienas iš Kendriksų filmų privalumų - tai, kad apsisprendimas įvyksta maždaug filmo viduryje, ne pabaigoje, kaip dažnai būna kitų kūrėjų krikščioniškuose filmuose. Šiuose filmuose veikėjų atsivertimas būna istorijos kulminacija, panašiai kaip vedybos pasakose. Kendriksai apsisprendimą sekti Kristumi pateikia kaip posūkio tašką, kai asmuo, pasirinkęs vienokį gyvenimo būdą filmo pradžioje, pabaigoje mokosi gyventi visiškai kitaip.

„Atspariame ugniai" nėra visiškai aišku, kokią įtaką Kalebo atsivertimas turėjo jo pastangoms išsaugoti santuoką. Ankstesniuose Kendriksų filmuose veikėjai išsaugojo vienokį ar kitokį ryšį su bažnyčia, bet Kalebą dvasiškai palaikė tik tėvai ir pora draugų. Kendriksai yra sakę, jog Kalebas privalo pažinti Kristų, kad galėtų mylėti žmoną taip, kaip Kristus myli bažnyčią, bet argi jis neturėtų priklausyti vietinei bažnyčiai dėl tos pat priežasties? Ar pavyktų netikinčiam sekti knygoje „Meilė rizikuoja" brėžiamu keliu? Taigi, nors filmas išplečia Sherwoodo baptistų bažnyčios šeimos tarnavimą, kritiko neapleidžia jausmas, kad evangelistinė gaida buvo pamiršta.

Bet neverta pernelyg priekaištauti filmo kūrėjams. Jie tiki, kad žiūrovai atleis filmo trūkumus, pamatę įspūdingą pabaigą. Filme „Atsparus ugniai" taip ir yra. Po besiblaškančios įžangos bei gan ramaus pasakojimo, pabaigoje nuskamba sukrečianti gaida, kuri jei ir neišspaudžia ašarų, tačiau paliečia širdį. Taigi, kritiko nuomone, Sherwoodo baptistų bažnyčia atliko įspūdingą darbą.

„Atsparaus ugniai" biudžetas savanorių aktorių (įskaitant ir K. Cameroną) dėka  - tik 500000 JAV dolerių. Per kelias savaites filmas jau uždirbo 13,6 mln. JAV dolerių. Filmo motyvais sukurta ir knyga - „Meilė rizikuoja". Ši brolių Kendriksų knyga Amazon.com perkamiausių sąraše šią savaitę yra aštunta.

Parengė Daiva Širkaitė ir Dalia Janušaitienė pagal www.cbn.com  www.christianitytoday.com