Šio nutarimo išvakarėse Vašingtone buvo surengta abortų priešininkų demonstracija. Pastaruoju metu JAV vyriausybės politika šiuo klausimu radikaliai keisdavosi kaskart, kai Baltuosiuose rūmuose demokratus pakeisdavo respublikonai arba atvirkščiai. Galiojant draudimui, JAV vyriausybei nebuvo leidžiama finansuoti klinikų arba organizacijų, kurios vykdo šeimos planavimo programas (ypač besivystančiose šalyse) ir teikia nėštumo nutraukimo paslaugas arba konsultacijas. Demokratas prezidentas Bilas Klintonas taip pat buvo panaikinęs šį draudimą, kai pradėjo savo kadenciją 1993 metų sausį, o jo įpėdinis respublikonas Džoržas Bušas vėl jį sugrąžino 2001 metų sausį.
B. Obama taip pat yra paskelbęs, jog planuoja panaikinti apribojimus embrionų kamieninių ląstelių tyrimams. Šie apribojimai buvo nustatyti 1994 m., ir nors buvo leidžiama tokius tyrimus finansuoti privačių asmenų lėšomis, daugelis universitetų ir mokslinių tyrimų centrų buvo nutraukę eksperimentus.
www.christiantoday.com
Inauguracinėje kalboje prezidentas Obama sakė, kad jis „vėl suteiks mokslui tikrąją prasmę, ir moksliniai technologijų stebuklai pagerins sveikatos priežiūros kokybę." Tai sakydamas, daugelio nuomone, jis turėjo omenyje, jog mokesčių mokėtojų pinigai bus skiriami embrionų kamieninių ląstelių tyrimams, kuriuos atliekant naikinami žmonėms embriono stadijoje.
Akivaizdu, kad prezidentas Obama įsiklausė į tuos, kurie siekia finansavimo. Kai kuriuos iš jų įkvepia godumas, bet daugelį - pavojinga pasaulėžiūra, vadinama scientizmu (Scientizmas [lot. scientia - žinojimas]: filos. pažiūra, teigianti, kad objektyviai pažinti tikrovę (net ir socialinę) galima tik remiantis gamtos mokslais ir jų metodais. Tarptautinių žodžių žodynas).
Scientizmas nagrinėjamas Nancy Pearcey ir Chucko Colsono knygoje „Kaip turėtume gyventi dabar?" (angl. How Now Shall We Live?) - jis kildinamas iš darvinizmo. Tufto universiteto profesorius Danielis Dennettas rašo, kad teisinga būtų darvinizmą vadinti „universaliąja rūgštimi", kuri ištirpina tradicinę moralę, metafiziką ir religinį tikėjimą. Žmonės gyvena ir vystosi vedami materialaus, betikslio proceso, ir nėra jokio pagrindo tikėti Dievu, kuris sukūrė mus ir atvėrė mums moralės tiesas, tuo labiau taikyti šią moralės pasaulėžiūrą gyvenime.
D. Dennettas naudoja įprastą taktiką - jis mokslu naudojasi kaip ginklu, norėdamas nukauti religinį tikėjimą. Standartinė prielaida yra tai, kad mokslas - objektyvus žinojimas, o tikėjimas - subjektyvių poreikių išraiška. Religija esą taip pat daro sau pavaldžiu požiūrį į pasaulį, kurį mokslas išdėsto.
Scientizmas teigia, kad mokslas kontroliuoja visą gyvenimo tikrovę, todėl viskas gali ir privalo būti moksliškai paaiškinta. Kiti dalykai - subjektyvi fantazija, tokia kaip meilė, grožis, gėrio, blogio, sąžinės, etikos sąvokos.
Taigi mokslas, kuris savo esme reiškia tiesiog gamtos pasaulio tyrinėjimą, šiuo požiūriu prilyginamas moksliniam natūralizmui - filosofijai, kuri teigia, jog fizinis gamtos pasaulis ir yra visa, kas egzistuoja. Žmonės redukuojami iki „objektų" kuriuos galima tirti, eksperimentuoti su jais, ir visiškai kontroliuoti. Jau 1922 m. G. K. Chestertonas įspėjo, kad scientizmas tampa „tikėjimo išpažinimu", siūlančiu „mąstymo sistemą, prasidedančią evoliucija, ir besibaigiančią eugenika (Eugenika - mokslinė teorija, teigianti, kad genetikos principais galima gerinti žmogaus paveldimas savybes http://lt.wikipedia.org/wiki/Eugenika )."
C. S. Lewisas įspėjo, kad mokslinio natūralizmo iškilimas veda pasaulį link „žmogaus sunaikinimo", nes jis atmeta dalykus, sudarančius žmogiškumo esmę: gėrio ir blogio, tikslo, grožio, Dievo suvokimą.
Jei mes atmetame šiuos dalykus, kurie daro mus tikrais žmonėmis, mūsų kuriama kultūra tampa nehumaniška - atsiranda kultūra, toleruojanti siaubingus dalykus, tokius, kaip žmonių žudymą ankstyvosiose gyvenimo stadijose, pasiteisinant, jog tai daroma, siekiant gydyti kitų žmonių ligas. Arba klonavimą. Arba medicininius eksperimentus su žmonėmis, kuriais užsiėmė naciai.
Mūsų tikslas - atskleisti mokslinio natūralizmo trūkumus. Ne todėl, kad stojame prieš mokslą, bet todėl, kad norime priminti tikrąją mokslo paskirtį - tirti Dievo pasaulį ir neperžengti etikos ribų.
Turime daryti tai, nes yra ir krikščioniškasis požiūris į pasaulį, kuris ragina taikyti mokslo metodus, tiriant visa, ką sukūrė Dievas.
www.breakpoint.org
Parengė Dalia Janušaitienė ir Daiva Širkaitė