Jis suformulavo vertimo dinaminio lygiavertiškumo sąvoką - tai yra „prasme grįstas" Biblijos vertimo metodas, kai verčiama „pagal mintį", o ne pažodžiui. Jis taip pat pagrindė ir savo darbuose taikė šį metodą, kuris tapo pagrindu Biblijos vertimams į daugybę kalbų.
E. Nida vertimo srityje pradėjo dirbti 1936 m., po to, kai Kalifornijos universitete gavo graikų ir lotynų kalbos specialybių bakalauro laipsnį. Kitą vasarą po baigimo E. Nida įsijungė į Vasaros lingvistikos institutą (SIL) - krikščionišką nepelno mokymo įstaigą, kuri tarnavo etninėms grupėms tyrimais ir mokymu, kad „sudarytų galimybes tvariam kalbos vystymuisi". 1937-1953 m. jis kiekvieną vasarą grįždavo į šį institutą ir jame mokė.
Taip pat jis tęsė studijas Pietų Kalifornijos universitete, kuriame įgijo Naujojo Testamento graikų kalbos magistro laipsnį. 1943 m. Mičigano universitete jis apsigynė lingvistikos srities daktaro disertaciją. Tais pačiais metais jis įsidarbino asocijuotoju Amerikos Biblijos draugijos sekretoriumi variantams, o 1946 m. tapo vykdomuoju sekretoriumi vertimams - šiose pareigose ir dirbo iki pat išėjimo į pensiją 1980 m. Jis dalyvavo Jungtinės Biblijos draugijos steigiamojoje konferencijoje 1946 m., o 1949 m. įsteigė žurnalą „Biblijos vertėjas", kuriame buvo spausdinami straipsniai teoriniais ir praktiniais Biblijos vertimo klausimais.
Baigiantis septintajam XX a. dešimtmečiui, E. Nida išleido dvi knygas (Toward a Science of Translating (Brill, 1964) ir The Theory and Practice of Translation (Brill, 1969, su C.R. Taber), kuriose buvo pristatyta jo naujoji dinaminio lygiavertiškumo teorija. Jis taip pat išleido pirmąjį Naujojo Testamento graikų kalba leidimą, kuris tapo pagrindu kitiems jo darbe atliekamiems vertimams. Jis taip pat buvo pirmuoju kalbos patarėju rengiant Evangelišką pasaulio misijų žodyną (angl. - Evangelical Dictionary of World Missions ). Jo darbai padėjo išvysti pasaulį Biblijos vertimams daugiau negu 200 kalbų - šie vertimai padarė Bibliją suprantamesne milijonams krikščionių ir netikinčiųjų.
Savo tarnavimo metu E. Nida daug laiko praleido keliaudamas po visą pasaulį. Nuo 1952 m. jis keliavo į daugiau negu 30 šalių ir susidūrė su daugiau nei 80 kalbų. Savo kelionių metu jis susitikdavo ir apmokydavo vertėjų grupes. 1978 m. jis buvo pagerbtas žurnalo „Krikščionių šauklys" kaip žmogus, kuris „atliko daugiau negu pajėgus atlikti vienas žmogus, aprūpindamas kitus Šventuoju Raštu, kurį jie gali skaityti savo kalba". E. Nida darbams svarumo pridėjo populiarus ir palankiai priimtas Gerosios Naujienos Biblijos vertimas (dar vadinamas: „Šiandienė versija anglų kalba" (angl. - Today's English Version), kuris buvo atliktas, naudojant dinaminio lygiavertiškumo teoriją. Kiti vertimai, tokie kaip Naujasis gyvas vertimas (angl. - New Living Translation) ir Versija šiuolaikine anglų kalba (angl. - Contemporary English Version) taip pat buvo smarkiai veikiami E. Nida metodo.
Savo interviu, kurį jis 2002 m. davė žurnalui „Krikščionybė šiandien", E. Nida sakė, kad didžiausias jo indėlis - poslinkis Biblijos vertimo darbe minėta (prasmės vertimo) kryptimi. Jo tikslas - „padėti žmonėms, kurie nori suvokti, apie ką kalba tekstas. Ne tai, kokie yra žodžiai, o ką tekstas reiškia". Pavyzdžiui, kalbėdamas apie Viešpaties maldos žodžius „Teesie šventas tavo vardas", E. Nida paminėjo, kad dar nesutiko angliškai kalbančio žmogaus, kuris galėtų paaiškinti, ką tiksliai tai reiškia (angl. Hallowed be thy name - pasyvinė liepiamosios nuosakos forma, kuri įprastoje kalboje nevartojama) - anot jo, tragedija yra tai, kad vartojami posakiai, kurių dauguma nesupranta.
Dar mokantis Kalifornijos universitete jam giliai įstrigo vieno profesoriaus mintis: „Mes norime žinoti prasmę. Nenorime žinoti tik žodžių". Anot E. Nida, daugelis antikinių graikiškų tekstų išvesti kur kas geriau už Bibliją. Vėlgi, tai liūdina, kad Šventasis Raštas pateikiamas tokia forma, kurią žmonės gali neteisingai suprasti. Kodėl Biblija išversta kur kas prasčiau negu pasaulietiniai tekstai? - savo interviu stebėjosi vertimo specialistas.
E. Nida taip pat pasakojo, kad ruošiant skirtingų etninių grupių atstovus, kurie nori imtis vertimo, užtrunka bent mėnesį, kad jie protu imtų norėtų atlikti „minčių vertimą". Dar poros savaičių prireikia jų emociniam parengimui. „Protu jie gali tam pritarti, tačiau emociškai atmesti, nes augo garbindami žodžius labiau negu Dievą", - sakė E. Nida. - „Dėl šios psichologinės priežasties negalėjome rengti trumpesnių parengiamųjų konferencijų negu šešios savaitės. Nes kitaip vertėjai maždaug per metus vėl grįš prie pažodinio vertimo, nes daug lengviau yra versti žodis į žodį."
„Biblijos vertėjai dažnai mano, kad jie turi rasti beveik visišką pažodinį atitikmenį. Daugelis iš jų siekia, kad atitiktų žodžiai. Tačiau esminių žodžių atitikimas prasmės požiūriu gali tapti klaidinančiu, nes, atsižvelgiant į kontekstą, žodžiai turi skirtingas reikšmes. (...). Pažodinis vertimas suteikia žmonėms pasitikėjimo [vertimu], bet jie nesupranta teksto. Tol, kol jie garbina žodžius vietoj to, kad garbintų Dievą, apsireiškusį Jėzuje Kristuje, jie jaučiasi saugūs".
Savo darbe E. Nida pabrėžė kultūrinį kontekstą - t. y., ir Biblijos kultūrinį kontekstą, ir kultūrinį kontekstą tos kalbos, į kurią verčiama Biblija. Minėtame interviu žurnalui „Krikščionybė šiandien" jis pasakojo, remdamasis palyginimu apie avis ir ožius iš Evangelijos pagal Matą 25 skyriaus: „Daugelyje Afrikos vietovių avys laikomos labai blogais gyvuliais, o tuo tarpu ožkos vertinamos gerai. Pagal genčių papročius, jei moteris išperkama už ožkas, ji gerbiama. O išpirkimas už avis gali rimtai pakenkti jos reputacijai! Žinoma, vertėjas negali avių keisti į ožkas ir atvirkščiai. Bet mes turime galimybę po tekstu pateikti pastabas, kuriose aiškinami kultūriniai skirtumai. Kitu atveju įspūdis būtų visiškai klaidingas".
O štai Naujojoje Gvinėjoje, Ramiajame vandenyne, itin svarbūs gyvuliai yra kiaulės. E. Nida pats savo akimis matė paršiuką žindančią moterį. Tad vienas vietinis vertėjas pasiūlė vertime vietoj avių įrašyti kiaules. Tačiau kaip tada su Senuoju Testamentu, kuris laiko kiaules nešvariomis? Vėlgi, yra išnašos, o vietiniai žmonės yra pakankamai protingi, kad jas suprastų. Dauguma primityvioms kultūroms priklausančių žmonių supranta, kad skirtingose kultūrose tie patys dalykai atliekami kitaip. Jie prisitaiko lengviau negu vertėjai. Savo konkrečios kultūros jie negarbina taip, kaip misionieriai garbina angliškąją graikų arba hebrajų kultūros interpretaciją, - teigia E. Nida.
Svarbiausia reikšminė kalbos dalis, anot E. Nida, - tai frazė. Be abejonės, svarbus ir kontekstas - kaip nežinant konteksto pasirinkti tinkamiausią iš kelių ar net keliasdešimt pradinio teksto žodžio reikšmių?
Pamokslininkui svarbiau Biblijos, o ne biblinių kalbų pažinimas. Biblijos vertėjai į japonų kalbą sykį išsakė mintį: „Jeigu Biblijos vertimą padarysime aiškų, ką veiks pamokslininkai?". Anot E. Nida, pamokslininkas turi pamokslauti, o ne nuo sakyklos skelbti graikiško ar hebrajiško teksto egzegezę. Pamokslavimas - tai Biblijos taikymas gyvenime, nes Naujasis Testamentas - tai neįtikėtinai praktinė knyga, kurioje sutelpa daugybė kasdienio gyvenimo pamokų.
Tačiau E. Nida taip pat pabrėžė ir kai ką daugiau, negu tik poreikį turėti įvairius, patikimus vertimus - troškimą suvokti ir perduoti Biblijos prasmę. „Žmonėms iš tiesų reikia rimtai pažvelgti į Biblijos žinią ir dalytis ja su kitais žmonėmis, visų pirma susitelkiant ties tuo, ką ji reiškia asmeniškai", - sakė vertėjas. - „Daugelis krikščionių mėgsta ginčytis dėl Biblijos vietoj to, kad rimtai priimtų jos žinią ir suvoktų šios žinios svarbą savo gyvenimams".
E. Nida indėlį pagerbė žymūs asmenys, dirbantys Biblijos vertimo ir platinimo darbą. JAV organizacijos „Vyklifo Biblijos vertėjai" (Wycliffe Bible Translators) prezidentas Bobas Cresonas pavadino E. Nida „milžinu": „Jo [dinaminio lygiavertiškumo] metodas ir jis pats padarė labai didelę įtaką mūsų organizacijai. Šis metodas ir toliau vystomas ir naudojamas šiandien, suteikiant žmonėms galimybę išgirsti Gerąją Naujieną tokia kalba, kuri yra jiems artimiausia".
Organizacijos „SIL International" prezidentas Freddy Boswellas pabrėžė, kad E. Nida įtaka Biblijos vertimo programoms XX a. „kur kas didesnė, nei galėjo nuveikti vienas asmuo. Mes, SIL darbuotojai, esame dėkingi už jo darbą, klojant pamatą, kurio E. Nida niekada nenutraukė. Jis buvo išskirtinis ir tuo (...), kad galėjo laisvai kalbėti angliškai, ispaniškai ir prancūziškai ir bendradarbiauti su jaunaisiais Europos vertėjais. Jis suvokė, kad Europa yra ta vieta, kurioje atliekama dideli vertimo darbai, ypač universitetuose. (...) Jis tapo nuolatinio tobulėjimo ir akademinių atradimų pavyzdžiu. Šia prasme jis buvo stebėtinas žmogus".
Parengta pagal www.christianitytoday.com
Biblijos vertėjo Eugene Nida, kuris pakeitė požiūrį į Biblijos vertimus, atminimui
Gal būt jo vardas nėra žinomas, tačiau Eugene A. Nida įtaką jaučiama daugelyje krikščionių namų, t. y., jų Biblijose. E. Nida, vienas iš žymiausių dinaminio ekvivalentiškumo vertimo metodo šalininkų, sulaukęs 96 metų rugpjūčio 25 d. mirė Briuselio (Belgijoje) ligoninėje.