Kiekviena bažnyčia turi savo tapatybę, bendrą dvasią, nuotaiką ir atmosferą - tai, ką jaučiame, bet negalime apibūdinti žodžiais. Mes tikime, kad gyventi šeimoje geriau, kai mylime vieni kitus ir visą pasaulį. Mes galime stiprinti mūsų bendrystę brangindami tiesą. Laiške efeziečiams Paulius ragina kalbėti tiesą meilėje (Ef 4, 15), ir, manau, mes turime daugiau darbo mūsų laukia ties meilės nei ties tiesos dalimi.
Žinoma, galbūt taip yra ne visada. Kartais Dievas gali parodyti, kad mes apleidžiame ir tiesą. Bet šiuo atveju pakalbėkime apie bendrystės puoselėjimą.
Panagrinėsime kelis praktinius žingsnius, kurie padės sukurti atmosferą, kurioje asmeninis gilinimasis, palaikymas ir tikėjimu paremti meilės santykiai yra vyraujanti absoliučios Dievo meilės išraiška. Norint tai pasiekti, reikia įgyvendinti daug uždavinių. Svarbu melstis ir svarstyti, ką matome bažnyčioje, ieškoti su meilės bendryste susijusių atsakymų Biblijos eilutėse.
Svarbiausias žodis yra bendrystė. Galima rodyti žmonėms meilę, neturint su jais artimo ryšio. Pavyzdžiui, gerasis samarietis parodė savo rūpestį sužeistam žydui, kurio net nepažinojo (Lk 10, 25-37). Jis paliko jį globoti kitam ir už tai sumokėjo. Tai yra tikra meilė, ir Jėzus ją vertina.
Šiame straipsnyje noriu kalbėti apie bendrystę, į kurią, tikime, esame Dievo kviečiami savo bažnyčioje. Kitaip tariant, kalbu ne apie visuotinį kvietimą mylėti, bet apie kvietimą mylėti bendraujant, puoselėjant draugiškus santykius. Kai kurie žmonės yra išalkę meilės bendrystės, kiti bijo artimų ryšių ir nori nuo visų laikytis per atstumą. Mes turime brandinti aplinką, kurioje bendrystės ryšiai būtų nepaprastai branginami.
Mes naudojame keturis būdvardžius, apibūdinančius bendrystės požymius, kurie parodo mūsų misijos prasmę. Bendrystė, kurios mes ilgimės, ir kurią raginame puoselėti yra draugiškumu persmelkta asmeniška, gilėjanti, palaikanti ir tikėjimą ugdanti bendrystė.
Asmeniška bendrystė
Asmeniška bendrystė reiškia ne tik naudingus ir praktiškus ryšius. Jūs galite turėti dalykinių ryšių su žmogumi, nes jis, pavyzdžiui, yra jūsų gydytojas ar advokatas, jūsų santechnikas ar darbdavys, pastorius ar bendradarbis, bet neturėti su juo jokių asmeninių santykių. Kurti asmeninius santykius reiškia bendrauti dalijantis asmeniniais išgyvenimais, ne tik kalbėti apie profesinius dalykus. Pavyzdžiui, Dennis Smithas yra teisininkas. Kelis kartus per metus mes su juo bendraujame profesiniais reikalais: jis padėjo mums nusipirkti namą ir sudaryti testamentus. Bet man šimtą kartų svarbiau, kad Dennis su Barbara ir mes su žmona esame pažįstami daugiau nei 21 metus. Kai mes susitinkame, mes kalbamės ne tik apie profesinius dalykus. Mūsų draugystės esmė - pažinti juos, kaip žmones - su jų pomėgiais, troškimais, vertybėmis, skausmais ir džiaugsmais, įsitikinimais ir jausmais. Mes norime pažinti jų dvasios gelmes.
Jėzų su skirtingais žmonėmis siejo skirtingi santykiai. Jis turėjo artimų ir tolimesnių draugų ratą. Buvo septyniasdešimt vyrų, kuriuos Jis paskyrė ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma Jo į visus miestus bei vietoves, kur Jis ketino vykti (Lk 10, 1). Jis išsirinko dvylika mokinių, kurie būtų kartu su Juo viso Jo tarnavimo metu (Mk 3, 14). O Petrą, Jokūbą ir Joną Jis nusivedė ant Atsimainymo kalno ir į namus, kuriuose išgydė mažą mergaitę, pakvietė juos ir pasitraukdamas į Getsemanės sodą. Su jais Jėzus turėjo artimesnis santykius nei su kitais. Galiausiai ten buvo Jonas, kuris mažiausiai keturis kartus buvo pavadintas mokiniu, kurį Jėzus mylėjo. Taigi, Jėzus turėjo grupelę artimų žmonių, su kuriais Jį siejo skirtingo gylio ryšiai, bet Jis nebuvo uždaras ir kitiems. Vargas mums, jei susitelkiame tik į save ir užsidarome. Jėzus turėjo asmeniškų ir gilių ryšių, bet Jis buvo atviras ir bendravo su visais.
Augančios bažnyčios realybė yra tokia, kad nei pastorius, nei joks kitas žmogus negali asmeniškai bendrauti su kiekvienu bendruomenės nariu. Mūsų tikslas nėra, kad kiekvienas asmeniškai bendrautų su visais, bet mes norime, kad atmosfera būtų palanki įvairiems santykiams megztis, kad jie laisvai formuotųsi, būtų branginami ir puoselėjami, kad kiekvienas, kaip Kristus, turėtų artimų ir tolimų draugų ratą.
Gilėjanti bendrystė
Bendrystę, kurios mes siekiame, galima apibūdinti žodžiu „gilėjanti“. Šis žodis reiškia, kad mes nepasiliekame paviršutiniškame santykių lygyje, kai apie žmogų žinome tik kelis dalykus ir tik iš mandagumo paklausiame, kaip jam sekasi, bet niekada nesistengiame su žmogumi suartėti. Jūs negalite siekti gilių santykių su kiekvienu žmogumi, bet Biblijos raginimas „nešioti vieniems kitų naštas“ (Gal 6, 2) skatina ugdyti gilesnį ryšį, nei tik praeinant pro šalį nerūpestingai pasiteirauti: „Kaip tu laikaisi?“
Vartojame čia būdvardį „gilėjanti“, bet ne „gili“, nes bendrystė yra nuolatinis procesas. Santykiai nėra statiški. Jie nesukuriami per naktį, - jiems reikia laiko. Mūsų tikslas - kad atmosfera vis labiau ir labiau panašėtų į Betliejų, kur būtų brandinama vis gilėjanti bendrystė, o ne tuščius ir paviršutiniškus santykius skatinanti atmosfera.
Palaikanti bendrystė
Trečias būdvardis, apibūdinantis bendrystę, į kurią esame Dievo kviečiami, yra „palaikanti“. Tokia, kurioje ypač daug meilės. Mes kalbame apie „meilės“ bendrystę. Mylėti reiškia, kad jūs turite drąsos ir norite palengvinti žmonių naštas, kai juos geriau pažįstate. Mylėti reiškia trokšti būti naštų nešiotoju, atrama, ištikus sunkumams, padėjėju ir stiprintoju.
Mums reikia visų šių dalykų. Tačiau jeigu jūs užmezgate santykius daugiausia dėl to, kad patenkintumėte savo poreikius, kad kitas žmogus atsakytų į jūsų reikmes, draugystė tikriausiai žlugs. Labiausiai palaiminti būsite, jei gyvensite būdami palaiminimu kitiems. Labiau palaiminta duoti negu imti (Apd 20, 35). Bendrystė klesti, kai bandote nurungti vienas kitą padėdami kitiems, o ne norėdami, kad padėtų mums, paremtų mus.
Tikėjimą stiprinanti bendrystė
Galiausiai, mes pašaukti puoselėti tikėjimą stiprinančius meilės santykius. Tai reiškia, kad pagrindinis tikslas, dėl ko Dievas sukūrė mus bendrystei, - Jis neabejotinai mus taip sukūrė! - kad mes, vienas kitam padėtume gyventi tikėjimu, iš malonės. Tikėti reiškia būti patenkintiems viskuo, kas Dievas yra mums Jėzuje Kristuje. Taigi visi krikščioniški ryšiai mums duoti, kad padėtume vienas kitam būti patenkintam Dievu.
Kai kurie žmonės bažnyčioje šiuo metu išgyvena tikėjimo krizę. Ar jie tiki, kad Dievas jiems bus maloningas? Visi mano sakomi pamokslai yra kaip priemonė padėti žmonėms būti patenkintiems Dievu, per Jėzų Kristų. Tačiau pamokslų negana. Dievas kviečia mus bendrauti su kitais žmonėmis ir Laiške hebrajams ragina: Žiūrėkite, broliai, kad kuris iš jūsų nebūtų piktos, netikinčios širdies, atitolusios nuo gyvojo Dievo. Verčiau raginkite vieni kitus kasdien, - kol dar sakoma „šiandien“, - kad kurio iš jūsų neužkietintų nuodėmės klasta (Hbr 3, 12-13).
Kitaip sakant, tikėjimo ištvermė yra santykiais paremtas sumanymas. „Saugokitės netikinčios širdies... raginkite vieni kitus kasdien, kad nepavėluotumėt, kad nuodėmė neužkietintų jūsų širdžių.“ Bendrystė padeda išsaugoti ir stiprinti, brandinti tikėjimą.
Meilės bendrystė Dievo šlovei
Paskutinis ir svarbiausias dalykas, kad bendrystė yra Dievo šlovei. Branginama bendrystė yra mūsų troškimo, kad visur viešpatautų Dievo meilė, išraiška. Kaip jūs suprantate Dievo meilės viešpatavimą? Tikėti ir padėti kitiems tikėti Dievu, būti patenkintam Viešpačiu ir padėti kitiems tokiais tapti.
Dievas kviečia mus į meilės bendrystę bažnyčioje, kuri yra asmeniška, vis gilėjanti, palaikanti kitą ir stiprinanti tikėjimą. Jis nori, kad mes turėtume tokius ryšius su kitais žmonėmis - ne su visais, žinoma, nes tai neįmanoma, bet kad mes iš tikrųjų pažintume vienas kito gelmes, kad palaikytume vieni kitus, kai naštos tampa per sunkios, ir stiprintume vienas kito tikėjimą Viešpaties malone, rodydami Dievo meilės Jėzuje Kristuje viršenybę.
Dieve, padėk mums to trokšti ir siekti, padėk to melsti ir puoselėti, visa širdimi tai brandinti. Kad būtume tokia bažnyčia, kuri skleidžia troškimą matyti aukščiausią Dievo galybę visose srityse visų žmonių džiaugsmui.
O, kad turėtume vidinių jėgų priimti šį nepaprastą iššūkį! Dieve, padaryk tai savo didžio vardo šlovei.
Iš www.desiringgod.org
vertė Giedrė Bajoraitė