Jėzus kalbėjo įtikėjusiems Jį žydams: „Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai; ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“. <...>
Jėzus jiems tare: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas. Bet vergas nepasilieka namuose amžinai, o Sūnus pasilieka amžinai“ (Jn 8, 31-32. 34-35).
Kristus yra tiesa. Jis pasakė: Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane (Jn 14, 6). Turi suvokti ir priimti Jį kaip tiesą, jei nori apsisaugoti nuo suklupimo išbandymo valandą. Daugelis žino, kad Kristus - tiesa, išgelbėjimo kelias, kad Jis apreiškė tikrąjį Dievą, tačiau tai ir viskas, ką jie supranta iš Kristaus tvirtinimo, jog Jis yra tiesa.
Tuomet tą patį galėtume pasakyti ir apie Mozę, Paulių bei Joną. Jie mokė tiesos. Jie apreiškė tikrąjį Dievą, šventąjį gyvenimą ir teisingą mokymą, bet ar kas nors girdėjo, kad Mozė, Paulius ar Jonas vadintųsi Keliu arba Tiesa? Jie mokė apie kelią ir tiesą, bet jie nebuvo nei kelias, nei tiesa. Kristus skelbė, kad Jis yra Tiesa, ir taip yra iš tiesų.
Kas gi yra tiesa? Žodžiai ir mintys gali būti teisingi, jie yra tiesos atspindžiai, bet pati tiesa gyvena bei yra įsikūrusi Kristuje. Jis yra tiesos namai ir esmė. Jis yra tikrovė, o ne atspindys. Jis yra apreikšta Tiesa. Jis yra amžina, nekintanti, absoliuti, begalinė Tiesa. Kai Šventoji Dvasia apreiškia Tiesą, ji apreiškia Kristų. Kai Kristus apreiškia Tiesą, Jis apreiškia save.
Filosofams nelengva apibrėžti tiesą. Pilotas paklausė Jėzaus: „Kas yra tiesa?“, bet nelaukė atsakymo. Visi mus supantys dalykai yra tik Kūrėjo ženklai, atspindžiai, simboliai, atvaizdai ir pavyzdžiai. Vadinasi, visata - tai tik absoliučios tiesos subjektyvus atvaizdas arba Dievo atspindys, tai veidrodis, atspindintis Tiesą.
Aš žinau, kad tik Šventoji Dvasia gali įtikinti protą dėl šio teiginio. Šventosios Dvasios neapšviestam protui tai yra kaip kalbinės raiškos priemonė. Tačiau Šventoji Dvasia neapreiškia tau iš karto visos tiesos apie Kristų. Štai kodėl vieni Kristų pažįsta vienais aspektais, kiti - kitais. Kiekvienas Kristaus vardas, bruožas ir savybė apreiškiama kiekvienam asmeniškai pagal jo sielos reikmes. Kai Kristų suvokiame ir priimame kaip amžiną ir nekintančią Tiesą, tada turime stiprybės gyventi šventai. Kai protas pripažįsta, kad Jis - pagrindinė Tiesa, randame uolą, poilsio vietą, pagrindą, pastovumą, tikrumą ir jėgą. Jei to nesupranti, aš niekuo negaliu padėti. Tik Šventoji Dvasia gali tau paaiškinti, aš negaliu.
Kristus nėra doktrina ar teisingo mokymo mokytojas. Jis yra pati tiesa. Tiesa gali būti mokyme, bet ji nesusitapatina su doktrina. Teisingas mokymas Jį nagrinėja, bet nesusitapatina su Juo. Tiesa doktrinoje yra gyvosios, beribės, nepriklausomos Dievo tiesos atspindys. Doktrina nėra identiška tiesai, kaip ir objektai nėra identiški šviesai, kuri juos apreiškia. Tiesa doktrinoje yra šviesa. Ši tiesa reiškia tai, ką šviesa reiškia ją atspindintiems objektams. Šviesa, sklindanti iš kurinių, reiškia, kad jie yra apšviesti.
Taigi teisinga doktrina - būdas pažinti Jėzų kaip Tiesą. Tiesa doktrinoje - Kristaus atspindys. Kai suvoksime tai dvasia, galėsime atskirti doktriną nuo To, kuris ją skleidžia. Pradėsime garbinti Kristų - Tiesą, o ne doktriną, kuri Jį apreiškia. Garbinsime Dievą, o ne Bibliją. Tada rasime kelią, išeisime iš tamsos į šviesą. Be abejonės, dauguma suklysta ir parpuolę garbina doktriną, pamokslininkus, Bibliją ir kitus atspindžius. Jie neieško neapsakomai šlovingos tikrovės, kurią visi šie dalykai tik maloniai atspindi.
Mylimieji, nesuklyskite, doktrina yra tik doktrina. Kai apmąstant doktriną tavo protas apšviečiamas ir emocijos pagyvėja, atidžiai patikrink, iš kur ateina šviesa. Šventoji Dvasia padės tau pažinti bei suvokti pagrindinę Tiesą ir tikrąją Šviesą, kuri apšviečia kiekvieną žmogų. Apsiblaususio saulės atspindžio nepalaikyk pačia saule. Nepulk žemėn ir negarbink blankaus saulės atspindžio, bet pakelk akis ir pamatyk, kur šlovingai stovi Jis neapsakomoje amžinoje šviesoje. Dauguma vadinančių save krikščionimis žmonių nežino nieko daugiau kaip tik Kristaus mokymą, jie niekada nepatyrė Kristaus apsireiškimo. Kaip mokoma Biblijoje, Kristaus mokymas nukreipia mūsų mintis į Jį. Nepasilik doktrinos lygyje, bet priimk Kristų kaip gyvą asmenį. Mokymas supažindina mus su tikrais faktais apie Kristų ir pristato Jį, kad Jį priimtume. Nepasitenkink pasakojimu apie Kristaus nukryžiavimą ir prisikėlimą, bet atverk savo širdį ir priimk prisikėlusį Gelbėtoją - galingą pagrindinę Tiesą, kad ji gyventų tavyje per amžius.
Tikroji Šviesa
Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. Jame buvo gyvybė, ir gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa šviečia tamsoje, ir tamsa jos neužgožė (Jn 1, 3-5).
Jėzus Kristus yra tikroji Šviesa. Jonas sakė apie Jį: Jame buvo gyvybė, ir gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa šviečia tamsoje, ir tamsa jos neužgožė. Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų apie šviesą ir kad visi per jį įtikėtų. Jis nebuvo šviesa, bet atėjo liudyti apie šviesą. Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį (Jn 1, 4-9).
Jėzus sakė: Aš - pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą (Jn 8, 12). Dar trumpą laiką šviesa bus su jumis. Vaikščiokite, kol turite šviesą, kad neužkluptų jūsų tamsa. Kas vaikščioja tamsoje, tas nežino, kur eina. Kol turite šviesą, tikėkite ją, kad taptumėte šviesos vaikai (Jn 12, 35-36). Ir vėl: Kas mane tiki, tiki ne mane, bet Tą, kuris mane siuntė. Ir kas mane mato, mato Tą, kuris mane siuntė. Aš atėjau į pasaulį kaip šviesa, kad visi, kurie mane tiki, neliktų tamsoje (Jn 12, 44-46).
Raštas mums sako, kad Jėzui atsimainius ant kalno Jo veidas švietė kaip saulė, o Jo drabužiai tapo balti kaip šviesa (Mt 17, 2). Paulius kalba apie Kristų, kuris gyvena neprieinamoje šviesoje, kurios joks žmogus negali regėti (žr. 1 Tim 6, 16). Petras sako apie Jėzų ir mūsų santykius su Juo: O jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, ypatingi žmonės, kad skelbtumėte dorybes To, kuris pašaukė jus iš tamsybių į savo nuostabią šviesą. Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę (1 Pt 2, 9-10). Jonas sako: Tai yra žinia, kurią išgirdome iš Jo ir skelbiame jums, kad Dievas yra šviesa ir Jame nėra jokios tamsybės. Jei sakome, kad bendraujame su Juo, o vaikščiojame tamsoje, - meluojame ir nevykdome tiesos. O jei vaikščiojame šviesoje, kaip ir Jis yra šviesoje, mes bendraujame vieni su kitais, ir Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių (1 Jn 1, 5-7). Apie Naująją Jeruzalę yra parašyta: Miestui apšviesti nereikia nei saulės, nei mėnulio, nes jame šviečia Dievo šlovė ir jo žiburys yra Avinėlis (Apr 21, 23).
Kiekvienas dvasinis žmogus žino, kad šviesa yra dviejų rūšių: fizinė ir dvasinė. Fizinė, arba natūrali šviesa, apreiškia fizinius objektus kūno organui - akiai. Dvasinė šviesa yra ne mažiau tikroviška. Kaip natūralioje šviesoje protas mato materialius dalykus, taip ir dvasinėje šviesoje protas mato dvasines tiesas bei reiškinius. Ne akys mato, bet protas. Protas naudoja akis kaip regėjimo instrumentą materialiems dalykams atpažinti. Nors akys ir šviesa leidžia matyti materialią visatą, bet mato protas. Taip pat protas gali matyti dvasinę realybę dvasinėje šviesoje.
Bet kas yra šviesa? Kas yra materiali ir kas yra dvasinė šviesa? Ar jos vienodos, ar iš esmės skiriasi? Kas yra ta šviesa, kuri parodo dvasinius dalykus protui taip aiškiai, kaip fizinė šviesa apšviečia raides ir žodžius materialioms akims. Kai ji aplanko, tamsa, dengusi užrašytą Žodį, pasitraukia lyg vidurnakčio migla nuo kylančios saulės. Kaip aiškiai matai raides natūralioje šviesoje ir neabejoji, kad matai jas tokias, kokios jos yra, taip aiškiai pradedi suvokti Biblijos dvasią. Tuomet gali daugiau neabejoti, kad matai tikrą dvasinę žodžių prasmę. Ir žodžiai, ir dvasia apšviečiami taip, kad galėtum juos matyti.
Taigi kas yra ši šviesa, kuri apreiškia Biblijos dvasią? Tai šviesa, kurią pažįsta kiekvienas dvasinis žmogus ir vadina dvasine šviesa. Jis niekaip kitaip negali to reiškinio pavadinti. Kartais žodžiai matomi aiškiai, bet sunku suprasti Biblijos dvasią. Ji slepiasi už žodžių. Tuomet mes studijuojame kaip literatūrą, filosofuojame, visai nematydami tikros dvasinės Biblijos prasmės. Kai tikroji Šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, atidengia užrašytą Žodį, mes iš karto giliau suvokiame dvasinę Žodžio prasmę. Neturėdami šios šviesos, nepajėgtume jos suvokti per visą savo gyvenimą. Biblijos dvasinė prasmė yra paslėpta nuo šio pasaulio išmintingųjų ir apreiškiama dvasiniams kūdikiams, gyvenantiems Kristaus šviesoje.
Dažnai mane nuvildavo tai, kad daugelis išmintingų žmonių neigia dvasinės šviesos egzistavimą. Biblija yra pilna įrodymų, kad dvasinė šviesa egzistuoja ir kad ji padeda suvokti dvasinius dalykus. Suprantama, kad Saulė yra natūralios šviesos šaltinis. O kas yra dvasinės šviesos šaltinis? Biblija sako, kad Kristus yra šaltinis ir tikroji Šviesa. Ką tai reiškia? Ar tai reiškia, kad Jis yra tikroji Šviesa tik todėl, kad Jis - teisingo mokslo mokytojas? O gal Jis yra Šviesa, kuri padeda suvokti dvasinę teisingo mokslo prasmę? Ar ji išryškėja Jo buvimo šviesoje? Jis, be abejonės, yra tikroji Šviesa. Tikra, nesukurta šviesa. Tai yra viena iš esminių Kristaus savybių. Tas, kuris pažįsta Kristų dvasiškai, kuris asmeniškai priėmė Jį kaip Dievą, žino, kad Kristus - Šviesa, vadina Jį Šviesa ne perkeltine prasme, nes Jį supa šviesa kaip apsiaustas (Ps 104, 2; Mt 17, 2). Jis šviečia tokia akinančia šviesa, kad joks žmogus negali prisiartinti ir likti gyvas, net serafimas negali žiūrėti į Jo nepaprastą spinduliavimą atidengtu veidu (žr. Iz 6, 2). Dvasiniam žmogui šie žodžiai - ne metafora, juos supranta tie, kurie vaikšto Kristaus šviesoje.
Aš sustojau ties šiuo ypatingu Kristaus ryšiu su mumis, nes noriu, kad jūs suprastumėte, jog Kristus - tikroji ir vienintelė dvasinė Šviesa, kurioje galime matyti dvasinius dalykus. Be Jo Šviesos mes atsiduriame neįveikiamų situacijų sūkuryje. Žmogus, apsuptas tamsos, eina apgraibomis ir nežino, už ko užkliūna, taip ir neturintis Kristaus šviesos eina apgraibomis ir vis klumpa. Jei trokštame būti pašventinti, reikia tikros dvasios šviesos ir pasilikti joje.
O, kad tai suprastume! Kristus turi būti vienintelė sielos šviesa. Ši tiesa nėra tik dogma ar nuomonė. Daugelis dalykų yra priimami tikėjimu, nesuprantant dvasia ir neturint patyrimo. Taip ir ši tiesa suvokiama abstrakčiai. Tačiau šį ryšį su Kristumi svarbu suprasti ir patirti dvasia asmeniškai, tuomet pasiliksime Jame. Ši šviesa atėjo į pasaulį, ir, jei nemylėsime tamsos labiau už šviesą, pažinsime, kad Kristus - sielos šviesa, vaikščiosime šviesoje ir nesuklupsime (žr. 1 Jn 1, 5-7).
Stengiausi įtikinti jus, kad Kristus yra Šviesa ir kad tai nėra metafora. Nesiilsėk, mano broli, kol nepatyrei, jog Jis - Šviesa. Kasdien pabūk Jo šviesoje, kad, kai grįši iš savo maldos kambarėlio, tavo šeima ir draugai galėtų pamatyti šviečiantį tavo veidą, lyg tai būtų angelo veidas.
Iš kn. “Vienybės su Kristumi principai”