Kas yra Dievo baimė? Dievas nenori, kad mes Jo bijotume. Dievo baimė - tai pagarba Jam, pagarbus požiūris į Jį ir Jo žodį.
Psalmių knygoje skaitome: Tegul bijo Viešpaties visa žemė, tegul garbina Jį visi pasaulio gyventojai! (Ps 33, 8). Kalbėdamas apie Jėzų, pranašas Izaijas rašė: Viešpaties Dvasia bus ant jo: dvasia išminties ir supratimo, dvasia patarimo ir galybės, dvasia pažinimo ir Viešpaties baimės. Bijoti Viešpaties jam bus džiaugsmas (Iz 11, 2-3). Akivaizdu, jog toks Dievo tikslas ir mums: jei Jėzui bijoti Viešpaties buvo džiaugsmas, Jis nori, kad visa žemė džiaugtųsi Viešpaties baime.
Viešpaties bijantis žmogus pasikliauja Dievo žodžiu. 33 psalmėje sakoma: Teisingas yra Viešpaties žodis, ir visi Jo darbai atlikti tiesoje (Ps 33, 4).
Tas kuris gerbia Dievą, gerbs ir Jo žodį. Ir jei žmogus gerbs Žodį, jis ir paklus tam Žodžiui. Jei žmogus tiki, gerbia ir garbina Dievą, Jis gyvens Jo žodžiu. Tikėjimas Žodžiu ir pagarba Jam gimsta Dievą mylinčioje širdyje, ne vergiškai paklūstant įstatymo raidei ar rašytinėms elgesio normoms. Mylintis Dievą žmogus tikės Žodžiu, kuris sako: Esu nukryžiuotas su Kristumi. Ir daugiau ne aš gyvenu, o gyvena manyje Kristus (Gal 2, 20). Jis gilinsis į šią tiesą ir neleis savo mintims suktis tik apie praeitį, savo kūniškumą ar silpnybes. Jis pasirinks klausyti apaštalo mokymo, išdėstyto Laiške romiečiams: Kurie gyvena pagal kūną, tie mąsto kūniškai, o kurie gyvena pagal Dvasią - dvasiškai. Kūniškas mąstymas - tai mirtis, o dvasiškas - gyvenimas ir ramybė (Rom 8, 5-6).
Jei asmuo gerbia ir tiki Dievo žodžiu, jis nesiginčys su Dievu ir neprieštaraus Šventajam Raštui. Prisiminkime situaciją, kai Jėzus paklausė savo mokinių: „O jūs kuo mane laikote?" Petras Jam atsakė: „Tu esi Kristus" (Mk 8, 29). Petras atpažino Jėzaus dieviškumą. Tačiau netrukus po to, tas pats Petras paprieštaravo Viešpačiui, kai Jis kalbėjo apie savo mirtį. Tada Jėzus griežtai sudraudė Petrą: Eik šalin, šėtone, nes tu mąstai ne apie tai, kas Dievo, o kas žmonių! (Mk 8, 33). Nors ir pažino Jėzaus dieviškumą, Petras nesutiko su tuo, ką Jis sakė. Kaip tu ir aš, Petras turėjo išmokti gyventi Viešpaties baimėje.
Viešpaties bijantis žmogus yra išmintingas ir neapkenčia nuodėmės. Viešpaties baimė - išminties pradžia, o Šventojo pažinimas - supratimas (Pat 9, 10).
Pirmosios 36 psalmės eilutės nupiešia Dievo nebijančio žmogaus paveikslą: Nedorėlio nuodėmė kalba mano širdyje, kad nėra Dievo baimės prieš jo akis. Jis pataikauja sau, kai suranda savyje kaltę, kurios reikėtų nekęsti. Jo burnos žodžiai - nedorybė ir klasta. Jis liovėsi elgtis išmintingai ir daryti gera (Ps 36, 1-3).
Jėzus nieko bendra neturėjo su velniu. Jis nekentė nuodėmės ir Jame nebuvo nedorybės ar apgaulės. Aš pastebėjau, kad Viešpaties bijantys žmonės praranda troškimą nusidėti. Patirti prabudimą - tai gyventi taip, lyg dangus būtų nusileidęs ant žemės. Vos neteisingai apie ką nors pagalvojus, akimirksniu esi Dievo Dvasios apkaltinamas. Tu, panašiai kaip ir Jėzus, myli teisumą ir nekenti nuodėmės. Nenori nusidėti, nenori daryti nieko, kas skaudintų Viešpatį, nes Jį myli. Jis yra tavo Tėvas, šventas tavo Tėvas, teisus Tėvas, - taip melsdamasis Jėzus kreipiasi į Jį.
Viešpaties baimė įgalina mus suvokti, kokia baisi yra nuodėmė Dievo akyse. Mes negalime daugiau nerūpestingai žiūrėti į sekimą paskui Jį, į mokinystę.
Tas, kuris bijo Viešpaties, myli Jį ir Jam paklūsta. Jėzus, gyvendamas žemėje, gėrėjosi Viešpaties baime. Jis garbino, didžiavosi ir labai gerbė savo Tėvą. Jis ėjo paklusnumo keliu ir sakė: Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą; nes ką Jisai daro, lygiai daro ir Sūnus. Nes Tėvas myli Sūnų ir rodo Jam visa, ką pats daro (Jn 5, 19-20). Jis atėjo tarnauti ir atiduoti gyvybės, kaip išpirkos už daugelį.
Jėzus ir mokiniams sakė: Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip Aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku Jo meilėje. <...> Tai yra mano įsakymas, kad mylėtumėte vienas kitą, kaip Aš jus pamilau (Jn 15, 10. 12). Jeigu gerbi Viešpatį ir tiki Jo žodžiu, tu ne tik tikėsi, kad turėtum mylėti Jį ir kitus, bet ir rodysi savo meilę veiksmais. Priimdamas Dievo Dvasią, tu priimi meilės Dvasią, kuri įgalina tave mylėti Jį, savo namiškius, kaimynus ir bičiulius, kaip Jis pamilo tave.
Tas, kuris bijo Viešpaties, ieško Jo. Žmogų, kuris bijo Viešpaties, Jis mokys pasirinkti kelią. Jis pats gyvens laimingai, o jo vaikai paveldės kraštą. Viešpaties paslaptis su tais, kurie Jo bijo, jiems Jis apreikš savo sandorą (Ps 25, 12-14).
Ar nori gauti pamokymą iš Viešpaties? Ar nori, kad Viešpats pasitikėtų tavimi ir apreikštų tau savo paslaptis? Ar norėtum, kad išsipildytų visi Jo sandoros pažadai?
Dievas apreiškia save per savo Žodį. Gera yra klausytis Viešpaties ir priimti iš Viešpaties gyvybę teikiančius žodžius, gera skaityti Dievo žodį, bet yra laikas ir nusižeminti prieš Viešpatį, laikas mesti prieš Jį savo vainikus, laikas prisiminti, koks Jis didis ir kokie mes esame maži. Tada jūs šauksitės manęs ir melsitės, ir Aš jus išklausysiu. Kai manęs ieškosite visa širdimi, rasite (Jer 29, 12-13).
Tas, kuris bijo Viešpaties, džiaugiasi palaiminimais. Viešpatie, koks didis yra Tavo gerumas Tavęs bijantiems, kurie pasitiki Tavimi žmonių akivaizdoje (Ps 31, 19). 33 psalmėje taip pat skaitome: Štai Viešpaties akis stebi tuos, kurie Jo bijo, kurie laukia Jo gailestingumo, kad išgelbėtų nuo mirties jų sielą ir bado metu išlaikytų gyvus (Ps 33, 18-19). Viešpaties angelas stovyklauja aplink tuos, kurie Jo bijo, ir išgelbsti juos (Ps 34, 7).
Viešpaties baimė atpalaiduoja tavo gyvenime Dievo palaiminimus, Jo apsaugą. Tikėjimas reikalingas šiai dienai, o viltis - rytojui. Tie, kurie bijo Viešpaties, nesibaimina dėl ateities, nes jie su viltimi žvelgia į Viešpatį ir viliasi neišsenkančia Jo meile. Jie pažįsta Jo žodžio tiesas, žino, kad Jis niekada nepalieka ir neapleidžia, niekada neapvilia; Jis visada bus su jais ir juos palaikys; Jis bus jų apsauga - jų skydas, stiprybė ir tvirtovė.
Ir rytoj, kaip šiandien ir poryt, tu patirsi neišsenkančią Jo meilę. Dėkok Jam už tai. Džiaukis, kad pažįsti Jį, dėkok Jam ir garbink Jį, ir Jis palaimins tave ir tavo vaikus.
Viešpaties baimės Dvasia užanstspauduoja mūsų gyvenimą. Mano sūnau, jei priimsi mano žodžius ir paslėpsi širdyje mano įsakymus, jei tavo ausis atidžiai klausysis išminties ir širdis sieks supratimo, jei šauksiesi pažinimo ir pakelsi balsą, prašydamas supratimo, jei sieksi jo lyg sidabro ir ieškosi lyg paslėptų lobių, tada tu suprasi Viešpaties baimę ir rasi Dievo pažinimą (Pat 2, 1-5).
Dievas nori, kad mūsų gyvenimai būtų užantspauduoti Viešpaties baime. Tai yra nuostabu. Tu negali susikurti savyje Viešpaties baimės, negali susikurti ir išminties. Tau reikia, kad Viešpaties baimės Dvasia ilsėtųsi ant tavęs. Prašyk Jo šio brangaus patepimo. Tavo širdis trokšta to, nes ji trokšta Jam patikti. Prabudimo metu Dievo baimė atstato ir asmeninius tikinčiųjų gyvenimus, ir bendruomenės gyvenimą. Nusidėjėlius apkaltina sąžinė, o tikintieji drąsiai ir atvirai kovoja su nuodėme ir tampa šviesa pasauliui.
Užuot priėmusi pasaulio struktūrą, bažnyčia ir krikščionys gali pasipriešinti nuodėmei visuomenėje. Jie ne tik mato, kas neteisinga, bet dėl jų gyvenime veikiančios veiklios Dievo baimės gali paveikti visuomenę, kurioje gyvena.
Bijoti Viešpaties - tai gyventi, suvokiant, koks Jis yra, ir stebintis, kad šis didis, šventas ir teisus Dievas myli tave; kad Jis siuntė savo Sūnų Jėzų, kuris mirė už tave, kad tave išgelbėtų ir savo Dvasia galėtų tavy apsigyventi, nes Jis išsirinko tave, kad tu būtum prabudimo indas šiai tautai.
Kas išdrįs tikėti, kad Dievo Dvasia dar kartą sužadins mūsų visuomenę, kad mūsų tauta dar kartą bus užantspauduota Viešpaties baime? Gyvenimas per trumpas, kad siektume ko nors mažiau nei geriausi Dievo tikslai.
Tikiu, kad Dievas dabar klausia tavęs, ar nori džiaugtis Viešpaties baime? Ar nori gerbti Jį ir Jo žodį? Ar nori tikėti tuo, ką Jis sako, ir paveldėti visus tuos nuostabius dalykus, kuriuos Jis teikia tiems, kurie Jo bijo?
Paruošta pagal str., spausdintą žrn. „Impact"