Kaip sugriauti santykius? Kodėl reikia apie tai kalbėti? Kam kalbėti apie tai, kaip sužlugdyti santykius?
Juk mes tai gerai „išmanome", tiesa? O gal tai padėtų mums suprasti, kaip puoselėti gerus santykius? Atsakymas yra taip. Jei žinosime, kas griauna santykius, galėsime to vengti. Žinodami, kaip veikia šėtonas, galime atremti jo atakas ir kovoti dvasines kovas. Taip ir kalbant apie santykius: turime žinoti, kas juos žlugdo, kad galėtume apsisaugoti patys ir apsaugoti kitus.
Tarnauju kaip pastorius konsultantas ir žinau, kad daug žmonių žino, kaip sugriauti santykius. Žinau ir aš. Tačiau dažnai mes nesuvokiame, kodėl tai darome. Mes nesuvokiame, kad tos subtilios gudrybės, kuriomis stengėmės pergudrauti kitus, norėdami pasirodyti geresni, tapo įpročiais, kurie tarsi pleištas skiria mus nuo kitų. Išties, daugelis mūsų per daug gerai žinome, kaip sugriauti geras draugystes ar santuokas dėl nesutaikomų skirtumų, nors anksčiau taikiai sugyvenome. Supratę, kodėl ir kaip tai įvyko, manau, galėsite sukurti ir puoselėti sveikus santykius!
Apžvelgsime penkis pagrindinius dalykus, kuriuos pasitelkdami mes kovojame vienas prieš kitą, nors iš tiesų norime tik apsiginti. Taip „apsiginklavę" mes puolame kitus, norėdami apsisaugoti nuo jų puolimo. Siekdami apsisaugoti, mes puolame pirmi, žlugdome kitus, atrasdami puolimui vis naujų argumentų.
Prisiminkime keletą Rašto eilučių: Ištvermės ir paguodos Dievas teduoda jums tarpusavyje būti vienos minties, Kristaus Jėzaus pavyzdžiu, kad sutartinai vienu balsu šlovintumėte Dievą, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą. Todėl priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus jus priėmė į Dievo šlovę (Rom 15, 5-7; Gal 6, 1-8). Su visu nuolankumu bei romumu, su ištverme pakęsdami vienas kitą meilėje, siekite išsaugoti Dvasios vienybę taikos ryšiais (Ef 4, 2-3. 11-16. 25-32). Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti (Jok 1, 19; 1 Pt 1, 22 - 2, 10; 4, 7-11. 29).
Kas santykiams kenkia?
Santykius griauna:
1. Gynimosi pozicija. Ši pozicija leidžia būti negatyviai nusiteikusiam ir neprisiimti atsakomybės už savo veiksmus. Ji leidžia pulti kitą asmenį ir tai pateisinti. Užėmę gynybinę poziciją jūs negalite girdėti ir matyti realios situacijos ir savo vaidmens konflikto metu. Ji „perkelia" kaltę kitam ir leidžia jums skeptiškai vertinti jų motyvus bei ketinimus, todėl nematote pozityvių dalykų, galimybės pasirinkti ir vilties. Jūsų pasitikėjimas negali augti, nes jūs vengiate artimo bendravimo, vis bandote apsisaugoti nuo galimybės būti sužeistam ar įsiskaudintam.
2. Panieka. Negerbdami, niekindami kitą žmogų, mes sumenkiname jo vertę. Taip tarsi sakome, kad kiti žmonės nėra verti mūsų, todėl su jais elgiamės arogantiškai, juos žeminame. Šio „ginklo" paprastai griebiamės, stengdamiesi apsisaugoti, jausdamiesi nesaugūs, teigiame, kad kiti yra pavojingi ir nepatikimi. Skubame pažeminti kitus, nelaukdami, kol jie pažemins mus. Panieka sako, kad kitų mintys ir jausmai yra beverčiai, todėl neverta rizikuoti mėginti kurti gerus santykius. Dažniausiai taip įvyksta dėl žemos savigarbos ir nesuvokimo, kas esame Kristuje. Tai menkina žmones!
3. Kritika. Kritika yra pats geriausias ir greičiausias būdas įžiebti konfliktą. Tai išprovokuoja kitą pusę gintis ar net griebtis kitų „ginklų". Šio „ginklo" panaudojimas iššaukia kitų ginklų panaudojimą. Tai išprovokuoja neigiamą atsaką, ir taip įsižiebia konfliktas. Mažas nesutarimas gali peraugti į didžiulį konfliktą. Panieka trukdo siekti paliaubų ar ieškoti konflikto sprendimo būdų, todėl aplinkybės vis blogės ir blogės. Taip skaudiname kitus dar jiems nespėjus įskaudinti mūsų.
4. Atsitraukimas. Tai yra vengimo, šalinimosi išraiška, neleidžianti spręsti problemų ar paaiškinti savo jausmų. Tai nėra pasidavimas, tai greičiau smogiamasis ginklas, kuris griauna bendravimą. Mes atsitraukiame nesiklausydami, nesirūpindami kitu žmogumi, nesutarimų metu pasišaliname, nedalyvaujame tame, kas vyksta.
5. Pyktis. Tai stipri emocinė reakcija į įžeistus mūsų jausmus. Mes demonstruojame savo nepasitenkinimą, savo priešiškumu ir priešinimusi provokuodami kitus. Jei norite sugriauti santykius greitai ir su įtūžiu, leiskite prasiveržti pykčiui. Jūsų turėti geri santykiai gali sutrikti ar būti visiškai sužlugdyti, o žmogus gali net mirti ar baigti dienas kalėjime. Tai tikrai ne Dievo planas jums! Tad ar tramdote savo temperamentą?
Kas vyksta, kai mes nesuvaldome pykčio ir jis prasiveržia? Tai paskatina ir kitus imtis „ginklų". Taip gimsta kartėlis, apmaudas ir priešiškumas, kurie virsta blogiu, neša blogus vaisius, nes nebekontroliuojame savo pykčio. Taip užkietėja širdis, mes tampame neatlaidžiais žmonėmis, kurie nuolat ginasi, lengvai įsižeidžia, niekina ir kritikuoja kitus, o atsitraukimas tampa dominuojančia mūsų asmenybės jėga. Tai žudo, sukelia neapykantą ir karus, griauna santykius ir visuomenę, trukdo atspindėti Kristaus charakterį ir pašaukimą.
Visos šios savybės gimsta sužeistose mūsų širdyse ir jų šaknys yra mūsų... nuodėmė! Išdidumo nuodėmė pagimdo pyktį ir išdavystę, kurie sužlugdo santykius! Taip, pyktis, išdidumas kurį laiką apsaugos jus nuo įsiskaudinimų, bet galiausiai atneš daug didesnį skausmą - visišką nusivylimą!
Šios penkios savybės vystosi lėtai ir kinta, užkrečia visas santykių sritis ir tampa gyvenimo norma. Vis tik, net ir būdami tokie stiprūs, šie simptomai nėra santykių žlugimo priežastis. Jie - tarsi pleištas, kurį kalvio kūju įkala išdidumas ir pyktis. Skausmas ir kartėlis sukelia iš esmės visas kovas, visus nesutarimus tarp draugų ar sutuoktinių. Visi šie simptomai, kuriuos taip sunku suvaldyti ir sustabdyti, atsiranda dėl mūsų išdidumo. Beje, būtent išdidumo Dievas nekenčia labiausiai: Viešpaties baimė - nekęsti pikto. Išdidumo, puikybės, piktų kelių ir klastingos burnos aš neapkenčiu (Pat 8, 13). Išdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė - prieš žlugimą (Pat 16, 18).
Kivirčo pradžia kaip užtvankos plyšys, todėl liaukis ginčytis, kol nevėlu (Pat 17, 4)
Išdidumas susipina su skausmu, baimėmis ir „įjungia" mūsų gynybinius mechanizmus. Skausmas ir baimės daro įtaką mūsų žodžiams bei veiksmams. Taip, patys būdami įskaudinti, mes skaudiname kitus. Jei manote, kad tai jūsų neliečia, pagalvokite, ar užsipuldamas ir kritikuodamas kitus, jūs neslepiate savo silpnybių? Ar jūs esate dėkingas už tai, ką Kristus padarė, ar manote, kad tai savaime suprantamas dalykas? Jei vis dar manote, kad nuo to esate apsaugotas, vadinasi, turite problemą - esate išdidus! Mes, žmonės, dažnai įsiskaudiname, turime baimių ir norime apsisaugoti. Tik brandus žmogus, krikščionis, norintis patikti Dievui, dės pastangas, norėdamas pakeisti situaciją ir susitaikyti, ieškos harmonijos.
Ką aš galiu padaryti? Stebėkite save ir kitų reakcijas į jus. Dažnai mes sutelkiame savo dėmesį į kitų trūkumus, nusivylimus, sugedimą ir apgavystes, nes patys turime daug trūkumų, esame nusivylę ir sugedę ir nežiūrime rimtai į Dievo žodį. Kas būtų, jei Dievas teistų mus taip, kaip mes teisiame kitus? Atsakydami į tai sušuktume: Tik ne tai! Nežaiskite tokių žaidimų. Santykiai yra per daug brangūs ir vertingi, kad sunaikintume juos dėl savo užgaidų ar įsiskaudinimų. Deja, krikščionys gali būti vieni kritiškiausių ir arogantiškiausių žmonių pasaulyje! Būdami krikščionys, mes visur turime būti pavyzdys, rodantis į Jį, turime mokytis pakilti virš smulkmenų ir leisti Dievui išrauti mūsų išdidumą!
Ar dažnai „įjungiame" savo apsaugos mechanizmus? Kaip dažnai pagaunate save tai darant? Gynimasis, kritika, panieka, atsitraukimas... Tai atsiranda iš mūsų pykčio, nusivylimo ir įsiskaudinimo, jų visų šaknis - išdidumas. Tai yra tarsi vėžys, naikinantis gyvus santykius. Taip reaguodami, mes nustumiame Dievą ir kurstome savo jausmus pykčiu, išdavystėmis ir taip vis labiau bei labiau žlugdome santykius!
Pastebėję šiuos vėžio simptomus, sustokime ir susitvardykime. Suvaldykime juos, kad apsaugotume savo mylimus žmones ir draugus nuo skausmo.
Kaip suvaldyti šias vėžio pažeistas emocijas? Tai padaryti padės žinojimas, kas esi Kristuje, suvokimas, kad Dievas priima tave dėl savo malonės, nekreipdamas dėmesio į tavo nesėkmes ir nuodėmes. Šis suvokimas padeda kurti santykius, ir mes galime būti Jo malonės indai kitiems. Norėdami sustabdyti santykių griuvimą, keiskime įsiskaudinimą ir pyktį į meilę, malonę ir atleidimą, ir mes tapsime laimingesni, džiaugsmingesni, o gyvenimas teiks daugiau pasitenkinimo.
Supraskime, kad emocijos yra bet kokių santykių dalis. Mes natūraliai saugomės, kad nebūtume įskaudinti. Tačiau taip saugodamiesi kartais pradedame naudoti santykių masinio naikinimo ginklus. Naudodami gynybos, paniekos, kritikos ir pasitraukimo ginklus mes pradedame streiką, dažnai net nenutuokdami, kokias pasekmes tai gali turėti.
Kai pradėsime matyti taip, kaip mato Kristus, suprasime, kad Jis sunaikino šiuos ginklus. Mums jų nereikia, nes jie tik griauna ir neturi jokios statančios jėgos, o Kristus mus kviečia kurti, statyti, vystyti santykius. Kristus rūpinasi mumis ir mus myli, todėl kviečia rodyti meilę ir rūpintis kitais.
Ir Jis yra kūno - bažnyčios galva. Jis - pradžia, pirmagimis iš mirusiųjų, kad visame kame turėtų pirmenybę (Kol 1, 18).
Dievas kviečia mus nešti vienas kito naštas ir saugo, kad tos naštos mūsų per daug neprispaustų. Suprasdami atstatymo svarbą, siekime jo, o ne saugokimės, kad nebūtume įskaudinti. Mes esame linkę saugotis, kad nebūtume įskaudinti ir sužeisti, todėl dažnai patys puolame pirmi. Kalbant kariniais terminais, tai yra klasikinis išankstinis puolimas - „pulti pirmiau nei mus užpuls" metodas. Tačiau bendraudami tarpusavyje neturime kovoti kaip kare, mums reikia nusiraminti ir susitaikyti.
O kas, būdamas niekas, tariasi esąs kažin kas, tas save apgaudinėja. Tegul kiekvienas ištiria savo darbą, ir tada galės girtis pats sau, o ne kitam, nes kiekvienas neš savo naštą (Gal 6, 3-5). Paulius sako: kiekvienas turėtų rūpintis nenusidėti. Jei visi galvosime tik apie save, sveiki santykiai - neįmanomi! Taip elgdamiesi mes žeminame tuos, už kuriuos Dievas mirė ant kryžiaus. Agonijoje ir skausme Jis atidavė savo gyvybę, kad visus žmones atpirktų, o mes vis tiek žeminame kitus. Mums tai turėtų būti bjauru. Tai naikina. Taip elgdamiesi mes pareiškiame, kad žinome geriau už Viešpatį!
Kaip sustabdyti šiuos gynybos mechanizmus - išdidumą ir egoizmą, kad jie negriautų santykių? Būk dėmesingas ir įsiklausyk, ką kiti apie tave galvoja. Įsigilinkite į teigiamus ir neigiamus atsiliepimus. Paprašykite draugo ar pastoriaus patarimo, klausykite žmonių be jokio neigiamo nusistatymo. Jei suvokiate, kad jūsų elgesys griauna santykius, pusė darbo jau atlikta, - kita pusė bus daug lengvesnė!
Sąmoningai keiskite savo neigiamą atsaką teigiamais komentarais. Pradėkite sakyti komplimentus ir darykite tai nuoširdžiai. Žiūrėkite į save kaip į Kristaus atstovą. Ir į kitus stenkitės žiūrėti taip, kaip į juos žiūri Kristus - jie yra Jo mylimi vaikai. Kai kyla nesutarimų ar įsižiebia konfliktas, stabtelėkite, permąstykite savo požiūrį bei elgesį ir įsiklausykite, ką sako kiti. Tada pakartokite, ką jie sakė, ir ramiai atsakykite. Siekite santykius atstatyti ir nepilkite žibalo į ugnį, nekurstykite pykčio. Spręskite problemas su meile. Sutelkite dėmesį į situaciją, o ne į asmenį, pripažindami, kad tas žmogus jums rūpi, siekite atleidimo ir susitaikymo.
Nesvarbu, ar tai būtų patikimo draugo ar sutuoktinio išdavystė, ar šiaip nesusipratimas, mums nereikia visą laiką gintis ar pulti kitus. Kodėl? Todėl, kad tikrasis mūsų saugumas yra Kristuje. Kai tai suprantame, galime susitaikyti su kitų negatyvizmu ir, nuslopinę savo baimes, siekti gerų santykių bei jų išgydymo.
Negriaukime, bet kurkime sveikus santykius
Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus šmeižia ir persekioja bei meluodami visaip piktžodžiauja. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes didelis jūsų atlygis danguje. Juk lygiai taip persekiojo ir iki jūsų buvusius pranašus (Mt 5, 11-12).
Mūsų elgesys atskleidžia mūsų motyvus, kurie seka vienas kitą tarsi sudarydami grandininę reakciją. Nukirsdami nuodėmių grandinę, galime sunaikinti daug problemų, kurias sukeliame, patiriame ar iškenčiame dėl kitų, asmeniniame, bažnyčios ar net visuomeniniame gyvenime. Vidinis pasirinkimas pykti prilygsta žmogžudystei, nes vienas ves prie kito ir taip nužudys, jei ne žmogų, tai santykius. Dievo akyse santykiai yra itin svarbi mūsų gyvenimo dalis.
Mes kviečiami puoselėti sveikus santykius, būti žmonėmis, kurie atsisako išdidumo ir siekia atleidimo bei susitaikymo. Tai labai svarbu prieš ateinant pas Dievą. Turime ieškoti problemų sprendimo, kai tik jos iškyla. Jei to nedarome, žaizdos ima pūliuoti, situacija blogėja ir santykiai žlunga. Tad būkite tie, kurie nori susitaikyti ir išspręsti problemas, kurie padarys viską, kad nesutarimai pasibaigtų! Neignoruokite motyvų ar priežasčių, dėl kurių nutrūko santykiai, ar buvo nužudyta tai, ką Dievas davė.
Nebesisvaidykite žodžiais, nes žodžiai taip pat gali sugriauti santykius. Jūs turite pašaukimą ir valdžią sustabdyti nesusipratimus, depresiją, pyktį, įsiskaudinimus, nusivylimą ir baimes. Kaip? Tai įmanoma suvokiant, ką krikščionybė kalba apie nuolankumą - nuolankumą Dievui - kai Dievas ir kiti iškeliami į pirmą vietą. Tad nėra jokio reikalo agresyviai ginti savo žemės ar pulti. Verčiau atiduokite ją dėl abipusės taikos. Tai nereiškia, kad jūs turite būti tarsi kilimėlis prie durų, ir leisti žmonėms lipti jums ant galvos ar jumis manipuliuoti. Pagalvokite apie ribas. Nesakau, jog turėtumėte elgtis kaip bailys, greičiau - kaip subrendęs žmogus! Svarbu Viešpatį Jėzų Kristų iškelti į pirmą vietą. Gyvenimas sukasi ne aplink jus, bet apie Kristų, mūsų Viešpatį!
Siekdami susitaikymo, mes išvengsime bereikalingų kovų ir įtampos savo gyvenime ir bažnyčioje. Kaip liūdna, kai brolių Kristuje ginčus sprendžia pasaulietiški teismai! Neatleidimas numarina garbinimą: mes negalime garbinti Dievo pykčio, paniekos ir kartėlio pilna širdimi! Garbindami Jį tokia širdimi, Jį įžeidžiame!
Ar nežinote, kad jūs esate Dievo šventykla ir Dievo Dvasia gyvena jumyse? Jei kas Dievo šventyklą niokoja, tą Dievas sunaikins, nes Dievo šventykla šventa, ir toji šventykla - tai jūs! (1 Kor 3, 16-17).
Ką dėl to galime padaryti? Turime suvokti, kad Dievas yra Viešpats - Jis sprendžia teisingai, ir pasitikėti Dievo gerumu. Gyvenkite taip, ką pamokslaujame, kaip kalbame. Mūsų mylintis ir maloningas Viešpats bjaurisi veidmainiais. Priimkime Jo malonę patys ir dalinkimės ja su kitais. Jo gerumas turi būti mums lyg gairė, rodanti, kaip elgtis su žmonėmis. Turime liūdėti dėl netinkamų savo veiksmų ir užjausti kitus dėl jų netinkamo elgesio (niekas negali pateisinti nuodėmės). Dievas dosniai lieja savo malonę, tad turime būti dosnūs vieni kitiems ir dėkingi. Jei atsisakome pamatyti Jo gerumą ir nusigręžti nuo nuodėmės, mes paniekiname mus mylintį Viešpatį, ir mūsų santykiai nebus sveiki!
Nepamirškite, kaip svarbu sąžiningumas, dora, ir laikykitės duotų pažadų, ypač sutuoktiniui ir vaikams! Nepamirškite ir humoro jausmo vietos bei tikslo gyvenime: jis skirtas padrąsinti, paskatinti, bet ne žeminti kitus. Nesislėpkime po juo, jis negali pakeisti atviro, nuoširdaus bendravimo.
Apsispręskite ir pasišvęskite kurti, puoselėti savo santykius, ypač su šeimos nariais ar sutuoktiniu. Mąstykite pozityviai! Pagirkite, kai namiškiai, ypač vaikai, padaro ką nors gero! „Nebespauskite" ir nebekurstykite kitų. Kristuje jūs turite valdžią sustabdyti santykius griaunančią jėgą. Atsiminkite: jūs nesate atsakingas už tai, kaip kiti elgiasi su jumis, tačiau esate atsakingas už tai, kaip jūs elgiatės su jais!
Jūs pašauktas nešti viltį - Kristaus viltį. Jūs esate Šventosios Dvasios šventykla, tad taip ir elkitės! Žinoma, jei santykiai jau per daug pažeisti, ieškokite profesionalios pagalbos ir venkite kompromituojančių situacijų ar pavojų. Ne visus santykius pavyks atkurti, bet tai normalu. Išimtis - santykiai su sutuoktiniu: jūs pašaukti juos atkurti ir tam yra biblinis pamatas. Žinoma, neišvengsite ir nusivylimų, reikės įveikti ir įvairias kliūtis. Reikės daug kantrybės, takto ir maldų, kad išgytumėte ir atkurtumėte santykius po patirtų žaizdų. Teks nugalėti ir savo baimes. Atminkite, kad visa tai patiria ir kiti!
Žinodamas, kad Tėvas visa atidavęs į Jo rankas ir kad Jis išėjo iš Dievo ir eina pas Dievą, Jėzus pakilo nuo stalo, nusivilko viršutinius drabužius ir persijuosė rankšluosčiu (Jn 13, 3-4).
Iš http://www.intothyword.org/
vertė Asta Glinskaitė
Nuotrauka Andriaus Čečkausko