pailsau nuo karų ir kraujo liejimo,
nuo keršto maldų,
nesantaikos ir ginčų.
Jūsų stiprybė - vienybėje.
Pavojų kelia nesutarimai,
Tad nuo šiol tebūnie taika, ir broliai tegyvena kartu.
(Indėnų daina)
Kada paskutinį kartą su kuo nors kivirčijotės? Atsakykite nuoširdžiai. Gal pykotės su mama, vyru, vaiku, bendradarbiu ar kaimynu? Tikriausiai ne taip seniai, tiesa? Ar galite dabar prisiminti tą žmogų, pasakyti jo vardą? O gal konfliktą išsprendėte?
Šventasis Raštas sako, kad mes neišvengsime konfliktų, vis atsitrenksime vienas į kitą, nes esame skirtingi, turime skirtingus troškimus, skirtingas galimybes.
Konfliktus, kurie sukelia įtampą ar veda prie santykių žlugimo, reikia išspręsti. Raštas nurodo, jog yra būdų išspręsti konfliktus, kurie atneša harmoniją ir susitaikymą. Tad kodėl mums visiems negyventi taikiai? Kas trukdo mums „surūkyti taikos pypkę"? Ar visgi rinksimės ignoruoti Biblijoje pateiktas instrukcijas, sakydami: „Aš nežinau, kaip tai išspręsti"? O gal mes žinome, ką daryti, tačiau delsiame, nes tai yra per daug sunku ir nemalonu? Gal mes bandėme, bet mums nepavyko, todėl nenorime mėginti dar kartą?..
Be jokios abejonės, konfliktų sprendimas yra sudėtingas procesas (čia žodžiai „sudėtingas" ir „procesas" yra labai svarbūs). Visgi Dievas kviečia tikinčiuosius gyventi vienybėje ir taikoje: Galiausiai, broliai, <...> būkite vienos minties, gyvenkite taikiai (2 Kor 13, 11).
Nuo ko pradėti? Pirmiausia, turime pripažinti, kad konfliktai, kurie griauna santykius, žeidžia ir Dievo širdį. Dievas nori, kad mes visi gyventume taikiai. Ši tiesa turi giliai įsišaknyti mūsų širdyse, tapti giliu mūsų įsitikinimu, lemiančiu ir mūsų elgesį. Būti taikdariu tikintieji ne pasirenka, tai yra neatsiejama Kristaus gyvenimo žemėje pristatymo dalis. Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais (Mt 5, 9).
Galvodami apie esamą konfliktą, pamąstykite, kaip jūs reaguojate į skirtumus. Ar jūsų atsakymas skatina ar nuslopina norą ieškoti prasmingo sprendimo?
Jei mes tikime, kad turime išspręsti konfliktą ir susitaikyti, koks bus kitas mūsų žingsnis? Evangelistas Matas ragina mus prieš žvelgiant į išorę, pažvelgti į vidų: Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi kaip išimti krislelį iš savo brolio akies (Mt 7, 5).
Kai įsitraukiame į kokį konfliktą, turime savęs paklausti: „Kiek aš prisidedu prie šio konflikto? Gal man reikėtų ką nors pripažinti ar nuolankiai paklusti?" Ištyrę save, galime suprasti, kad mums reikia keisti širdies nuostatas, mąstymą ar tiesiog atsiprašyti už sukeltą konfliktą.
„Atsiprašyti? Jūs turbūt juokaujat?!" - gali kas atsakyti. Atsiprašyti - reiškia pripažinti, kad klydai, o tai - šiuolaikiniame pasaulyje nepopuliarus veiksmas. Neseniai JAV prezidentas Obama nustebino žurnalistus pasakęs, kad anksčiau, kai pasakė, jog policija, spręsdama konfliktinę situaciją, „elgėsi kvailai", jis galėjo parinkti žodžius atidžiau. Išėjus prezidentui pirmasis klausimas jo atstovui buvo: „Ar prezidentas ką tik atsiprašė? Ar tai buvo atsiprašymas?" Atsiprašymai mūsų dienomis tokie reti, kad mes net nežinome, kaip jie skamba!
Kenas Blanchardas sako: „Sunkiausia atsiprašymo dalis - pripažinti, kad klydai. Atsiprašymas prasideda nuo „pasidavimo" (kai atsisakai minties, kad buvai teisus, priimi tiesą, kad suklupai, ir esi 100 procentu sąžiningas su savimi)".
Man tai yra sunkiausia dalis, o jums? Kai aš pripažįstu, turiu prisiimti dalį arba visą kaltę už problemą, o tai reiškia, kad reikia ką nors daryti. Evangelistas Matas pataria mums, ką daryti, kai kas nors mus įžeidė, - turime eiti ir susitaikyti: Jei tavo brolis tau nusidėtų, eik ir pasakyk jam apie jo kaltę prie keturių akių. Jeigu jis paklausys tavęs, tu laimėjai savo brolį. O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad ‘dviejų ar trijų liudytojų parodymais būtų patvirtintas kiekvienas žodis'. Jeigu jis jų nepaklausytų, pranešk bažnyčiai. O jei neklausys nė bažnyčios, tebūna jis tau kaip pagonis ir muitininkas (Mt 18, 15-17). O kitame skyriuje Jėzus moko, ką daryti, jei mes ką nors įžeidėme, - eiti ir susitaikyti: Todėl jei neši dovaną prie aukuro ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį tą prieš tave, palik savo dovaną ten prie aukuro, eik pirmiau susitaikinti su savo broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną (Mt 5, 23-24). Atrodo, kad mes turime eiti ir susitaikyti bet kuriuo atveju.
Kaip mes einame atsiprašyti? Taikdarių tarnavimas (The Peacemakers Ministry) yra paruošęs mokomąją medžiagą, kaip elgtis tokiais atvejais. Štai ką jie pataria:
1) Pasikalbėkite su visais, kurie įtraukti į konfliktą (Ps 41, 4; Lk 19, 8). Jei nuodėmė vieša, kreipkitės viešai, jei nusidėjote asmeniui, pasikalbėkite su juo asmeniškai.
2) Venkite žodelių: „jei", „bet", „galbūt" (Ps 51).
3) Pripažinkite nuodėmingus požiūrius (geismą, teisimą), nuodėmingus žodžius (grubius, neapgalvotus žodžius, bambėjimą, skundus, melagystę, apkalbas ir šmeižtą) ir nuodėmingus veiksmus (nesilaikėte žodžio, negerbėte valdžios, su kitais elgėtės taip, kaip nenorėtumėte, kad elgtųsi su jumis).
4) Atsiprašykite (parodykite nuoširdžią širdgėlą dėl to, kaip jūsų žodžiai ar elgesys paveikė tą žmogų).
5) Priimkite pasekmes (Lk 15, 19; 19, 8; Sk 5, 5-7).
6) Keiskite savo elgesį (Ef 4, 22-32).
7) Prašykite atleidimo (Pr 50, 17).
Palengvėja, kai žinai, kad Šventojo Rašto autoriai, ragindami gyventi taikiai, situaciją vertino realiai. Štai Laiške romiečiams skaitome: Kiek įmanoma ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikingai su visais žmonėmis (Rom 12, 18). Tai reiškia, kad kartais mes bandysime taikytis, bet kiti žmonės nenorės „rūkyti su mumis Taikos pypkės". Jūs negalite kontroliuoti kitų, bet galite padaryti viską, kas priklauso nuo tavęs, kad būtų taika. Visa kita palikite Dievui.
Ar prisimenate žmogų, kurį įvardijote, vos pradėję skaityti straipsnį? Ištirkite savo požiūrį. Ar konflikto metu buvote susierzinęs, grubus ir nepalenkiamas? Pamąstykite, kur ir kaip jūs galėtumėte pasistengti būti pakantus, švelnus, mylintis, paslaugus, atidus, dosnus, atlaidus ir santūrus? Kaip jūsų švelnumą gali pamatyti kiti? Kaip šis konfliktas paveiks jūsų šeimą, darbą, tarnystę, bažnyčią, draugystę, santykius su Dievu? Jei pripažįstate kaltę šiame konflikte, ką galite pakeisti?
Taigi, jūs pasiryžote nusižeminti, atsiprašyti ir pasiūlyti kitiems Taikos pypkę. Tačiau kaip elgsitės, jei įžeidė jus? Prieš jus - aromatinga Taikos pypkė, tačiau jūs nė už ką nenorite jos rūkyti. Turiu omenyje štai ką: kaip elgsitės, jei jus smarkiai įžeidė ir prašo jūsų atleidimo, nori, kad jūs pamirštumėte skriaudą ir gyventumėte taikiai?
Taikdarystė ir susitaikymas šlovina Dievą, ir mes pašaukti pasirinkti ir išmokti atleisti.
Atleisk mums mūsų kaltes, nes ir mes atleidžiame kiekvienam, kuris mums kaltas (Lk 11, 4).
Atmindami, kad turime atleisti, kaip ir mums Dievas atleido, turime išsiaiškinti tam tikrus nesusipratimus, dažnai iškylančius panašiose situacijose:
1) Atleidimas nėra jausmas. Tai yra valios veiksmas, kuris reiškia apsisprendimą negalvoti ir nekalbėti apie dalykus, kuriuos kas nors padarė.
2) Atleidimas nėra užmiršimas. Užmiršimas yra pasyvus procesas, kai laikui bėgant įvykis ištrinamas iš atminties. Atleidimas yra aktyvus procesas, sąmoningas pasirinkimas, apgalvotas veiksmas.
3) Atleidimas nėra pasiteisinimas. Pasiteisinimas - tai teigimas, kad tai, ką jūs padarėte, nebuvo taip blogai arba jūs kitaip ir negalėjote pasielgti. Atleidimas yra pasiteisinimo priešingybė. Atleidimas sako: mes abu žinome, kad tai, ką tu padarei, yra blogai ir tam nėra pasiteisinimo, bet, kadangi Dievas atleido man, aš atleidžiu tau.
Atminkime: atleidimas yra apsisprendimas.
Kai mes kam nors atleidžiame, mes pasirenkame ir pasižadame nebegalvoti apie tą įvykį, neprisiminti šio įvykio ir nepanaudoti jo prieš kitus, nekalbėti kitiems apie tą įvykį, neleisti, kad tas įvykis stovėtų tarp mūsų ir trukdytų mums bendrauti.
Na ir atsakykite į paskutinius klausimus: ar padarėte viską, kas jūsų galioje, kad gyventumėte taikoje su savo oponentu? Ar iš tiesų atleidote ir išpildysite keturis atleidimo pažadus? Ar Dievui patiks jūsų sprendimas?
Sveikata besirūpinančioje mūsų visuomenėje rūkymas yra tabu - dauguma mūsų norime išvengti tabako dūmų žalos, todėl noriu patikinti, kad klausdama, ar neseniai rūkėte, čia kalbu metaforiškai. Nesvarbu, ar jums reikėtų imtis iniciatyvos pasiųsti Taikos pypkę, ar gausite ją iš kitų, te Dievo ramybė saugo jūsų širdį.
Iš http://bible.org/
vertė Raimonda Jašinauskienė