(Ef 4, 22-24).
Laiško efeziečiams 4-5 skyriuose (Ef 4, 17-5, 20) užrašyta žinia puikiai padeda apsvarstyti mūsų tikėjimo santykį su kasdienybe.
Šeši sugedimo laipsniai
Laiško efeziečiams 4 skyriaus 17-21 eilutėse Paulius trečią kartą šiame laiške įvardija moralinį pasaulio nuosmukį be gelbstinčios Dievo malonės. Jis mini šešis sugedimo lygius, kurie be išganingojo Kristaus darbo daro mus visiškai nepriimtinus Dievui.
Pirmiausia 18 eilutėje jis sako, kad pagrindinė problema - mūsų širdies kietumas. Antra, šis kietumas Dievo atžvilgiu aptemdo supratimą. Trečia, ši tamsa trukdo suvokti ir blaiviai vertinti realybę. Net jei turiu tris daktaro laipsnius ir žinau 10000 faktų, esu neišmanėlis, jei nežinau dieviškos visų šių faktų reikšmės, tikslo ir kaip jie susiję su amžinybe. Ketvirta, neišmanydamas vertybių, susijusių su Dievu ir amžinybe, aš natūraliai pasiduodu godumui ir palaidumui (19 eil.), t. y. vaikausi netinkamų dalykų arba teisingų dalykų siekiu netinkamais būdais.
Mano troškimai nėra susiję su Dievu, todėl yra pasmerkti. Tai veda prie tuštybės, kai amžiną vertę turintys dalykai nėra branginami ir to nėra siekiama. Toks gyvenimas (tai 5 sugedimo laipsnis) - tai iššvaistytos savaitės ir metai. Taip gyvenantis žmogus netarnauja Amžinybės Karaliui, todėl viskas, ką jis daro, yra beprasmiška, lyg sodinti medžius ir gėlėmis puošti sklypą aplink namą, bet matyti, kaip visa tai sutraiško buldozeris, nes statybų projektas nebuvo suderintas. Jei tai, ką darai, nesusiję su Dievu, tai yra tuštybė.
Na ir šeštasis sugedimo laipsnis, kuris galutinai parodo mūsų beviltiškumą, paminėtas 18 eilutėje - mes esame nutolę nuo Dievo gyvenimo. Mūsų širdies kietumas, tamsumas, neišmanymas, palaidumas ir tuštybė - tai ženklai, kalbantys apie žmogų, kuris nutolęs nuo Dievo, miręs nuodėmėse ir paklydimuose, be vilties ir be Dievo pasaulyje (Ef 3, 12). Jėzus sako: Palik mirusiems laidoti savo mirusius (Lk 9, 60). Apie nuolaidžiaujančias savo norams našles Paulius kalbėjo, kad jos dar būdamos gyvos yra mirusios (1 Tim 5, 6). Mes visi esame tokios būklės, kol Kristaus šlovės Evangelija apšviečia mus ir ištirpdo mūsų kietas širdis, išsklaido tamsą, priartina mus prie Dievo ir per tikėjimą Kristumi padaro mus naujais kūriniais.
Laisvė, kurią atneša Jėzaus žodžiai
17 eilutėje Paulius sako: kad jūs nebesielgtumėte, kaip elgiasi pagonys, dėl savo proto tuštybės. Gyvenimas nebegali būti tuščias, nes 20 eilutėje matome priežastį, kodėl daugiau negalime gyventi tuščiai, kaip pagonys: Nes jūs ne taip pažinote Kristų.
21 eilutėje Paulius įvertina galimybę, kad šį laišką gali skaityti ne tik tikri krikščionys, ir supranta, kad ne visi bažnyčios lankytojai gali tai priimti. Jis pamini du dalykus, kodėl jų gyvenimas daugiau nėra beprasmis: Juk iš Jo girdėjote ir Jame išmokote - nes tiesa yra Jėzuje.
Aš tai suprantu taip: prieš pabėgant nuo senojo gyvenimo sunkumų, tamsos ir tuštybės, jūs turite išgirsti Jėzaus balsą ir, atsiliepdami į jį, turite stoti Jo mokyklon ir mokytis iš Jo. Jo balsas yra jėga, pralaužianti bet kokius sunkumus, tamsą, neišmanymą ir gelbstinti iš mirties beviltiškumo. Tikėjimas atsako taip, kaip atsakė apsėstasis, išgelbėtas iš beprotybės ir savęs naikinimo: Viešpatie, leisk man eiti paskui tave.
Būtent tai pirmiausia turi nutikti ir jums, kad galėtumėte šį tekstą pritaikyti sau. Turite išgirsti Jėzaus balsą, šaukiantį iš tamsos į šviesą, iš mirties į gyvenimą. Todėl Jėzus dažnai kartojo: Žiūrėkite kaip klausotės (Lk 8, 18); Kas turi ausis, teklauso (Mk 4, 23). Kai išgirstate Jėzaus žodį, jūs turite, kaip sako Paulius 21 eilutėje, iš Jo mokytis, nes Tiesa yra Jame. Turite noriai ir nuoširdžiai užsirašyti į Kristaus mokyklą.
22-24 eilutės yra Viešpaties mokymas Jėzaus balso pažadintiems krikščionims, kuriems buvo duotas naujas amžinasis gyvenimas ir kurie Kristaus mokykloje dabar mokosi, kaip gyventi ne kaip pagonims, kurie elgiasi netinkamai dėl savo proto tuštybės, bet kaip naujiems kūriniams, kurių gyvenimas yra prasmingas ir pilnas vilties bei džiaugsmo.
„Pasikeiskite drabužius"
Koks pirmas dalykas, kurį Jėzus pasako, atėjusiems į Jo mokyklą? Atsakymą randame Laiško efeziečiams 4 skyriaus 22-24 eilutėse: Nusivilkite senojo žmogaus gyvenimo būdą, kuris yra pilnas žlugdančių geismų. Atsinaujinkite proto dvasioje ir apsivilkite nauju žmogumi, kuris buvo sukurtas pagal Dievą teisume ir tiesos šventume.
Jūs išgirdote Kristaus balsą, gimėte iš naujo, patikėjote Juo ir „užsirašėte" į Jo mokyklą, norėdami, kad Jis mokytų jus gyventi. Visų pirma Jis liepia „pasikeisti drabužius": nusivilkite senąjį žmogų ir apsivilkite naująjį.
Kas yra senasis ir naujasis žmogus? Kaip nusivilkti vieną, o apsivilkti kitą?
25 eilutėje yra naudinga užuomina: Tad atmetę melą... Čia pavartotas tas pats žodis „atsižadėti, nusimesti", kuris pavartotas ir 22 eilutėje, kai Paulius kalba apie senų drabužių nusimetimą. Tad, atmetę melą, kiekvienas tekalba tiesą. Taigi, atsižadėti, nusimesti senąjį žmogų reiškia išsižadėti, atsisakyti elgesio, kuris buvo būdingas senajam gyvenimo būdui, pavyzdžiui, melo.
Kita užuomina apie senąjį žmogų yra Laiške kolosiečiams: Bet dabar jūs visa tai nusivilkite (tas pats graikiškas žodis kaip ir Ef 4, 22): rūstybę, nirtulį, nelabumą, pyktį, piktžodžiavimą, nešvarias kalbas nuo savo lūpų. Nebemeluokite vienas kitam, nusivilkę senajį žmogų su jo darbais (Kol 3, 8-9).
Nusivilkti senąjį žmogų yra daugiau nei tik atsižadėti darbų. Laiške kolosiečiams sakoma, kad mes nusimetame žmogų su jo darbais, už kurių slypi pyktis ir rūstybė (Kol 3, 9).
Senasis žmogus - tai „aš" su savo senu požiūriu, emocijomis ir darbais. Tai yra tai, kas aš buvau iki tol, kai buvau Jėzaus pašauktas iš tamsos ir pradėjau mokytis Jo mokykloje.
Laiške kolosiečiams taip pat yra užuomina, kas yra naujasis žmogus, kuriuo mes turime apsivilkti. Paulius sako: Kaip Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir ištverme (Kol 3, 12).
Taigi naujasis žmogus - tai daugybė požiūrių, emocijų ir darbų; tai, kuo Jėzus pašaukė mus tapti Jo mokykloje. Mes turime nusivilkti senąjį žmogų ir apsivilkti naująjį. Būtina pakeisti savo moralinius „drabužius", nes kitaip mokyklos nebaigsime ir į dangų nepateksime.
Norint baigti mokyklą
Ar pamenate palyginimą apie vestuvių puotą, užrašytą Evangelijoje pagal Matą (Mt 22, 1-14)? Kvietimai buvo išdalyti visiems norintiems, bet Jėzus sako: Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė žmogų, neapsirengusį vestuviniu drabužiu. Jis tarė jam: ‘Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?' Tasai tylėjo. Tada karalius paliepė tarnams: ‘Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas'.
Manau, bus daug nusivylusių bažnyčios lankytojų, kuriems atrodė, kad jie atsakė į Viešpaties kvietimą ateiti į dangaus puotą, tačiau jie taip niekada ir neįstojo į Jo mokyklą. Kai suskamba skambutis, jie ateina prie durų, bet Jo neklauso. Savo lūpomis jie garbina Mokytoją, tačiau jų širdys yra toli. Kai Mokytojas sako: „pasikeiskite drabužius", jie pasitaiso apykakles, marškinius, nusiblizgina batus, bet niekada nenusimeta jiems brangių įpročių. Jie nenusivelka rasizmo, meilės pinigams, pornografijos pomėgio... Jie nori vilties danguje, tačiau neapsirengia tinkamai, kad ten patektų. Jie „nepersirengia". Galiausiai, mokyklos baigimo dieną Jėzus sakys: „Suriškite jam rankas, kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes". Širdimi jis niekada nebuvo Jėzaus mokinys. Viskas tebuvo spektaklis.
Pauliaus nurodymai dėl senojo ir naujojo žmogaus nėra kažkas, ką vieni krikščionys gali daryti, o kiti - ne. Jei nori baigti Kristaus mokyklą, tai yra privalomas dalykas. Tai - šventumas, be kurio nematysime Viešpaties (Hbr 12, 14). Todėl, kaip sakoma 24 eilutėje, apsirenkime nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume.
Nepaprasta mokykla
Kodėl Paulius tiesiai šviesiai nepasako, kad, jei tiki Jėzumi, turi atsikratyti blogų požiūrių, įpročių ir kurti naujus, gerus požiūrius ir įpročius? Kodėl jis vartoja tokias metaforas ir tapo tokį paveikslą?
Atsakymas - todėl, kad krikščionybė - tai į kitas mokyklas nepanaši mokykla. Tai nėra vien moralinio tobulėjimo mokykla. Juk tu ne tik užsirašai ir daug stengiesi, kad pasikeistum, tiesa? Tai vyksta įprastose mokyklose, kur labai svarbus yra įstatymo vykdymas. O Kristaus mokykla - malonės mokykla. Čia pokyčiai vyksta visai kitu būdu - malone per tikėjimą. Ir visa šlovė tenka Mokytojui, o ne mokiniams. Štai kodėl Paulius taip keistai kalba apie šios mokyklos mokymo programą. To, ką patiriate šioje mokykloje, nepatirsite niekur kitur. Iš arčiau pažvelkime į Pauliaus aprašytą mokymo programą.
Kurso aprašymas
22 ir 24 eilutės turi sąlyčio taškų keturiose vietose.
1) 22 eilutėje raginama atsižadėti senojo žmogaus ankstesnio gyvenimo būdo, o 24 eilutėje - apsirengti nauju žmogumi. 2) Senasis žmogus neatsiejamas nuo senojo gyvenimo būdo, o naujasis žmogus sukurtas pagal Dievą. 3) Senojo žmogaus troškimai sugedę, naujasis - sukurtas teisume ir šventume. 4) Apgaule paremti troškimai naikina senąjį žmogų, naujojo žmogaus teisumas ir šventumas yra paremti tiesa.
Matote, kaip skiriasi šis mokymo kursas nuo moralinio tobulėjimo kurso? Mokykloje, kur mokoma laikytis Įstatymo, jums duodama užduotis sukurti naujus moralinius drabužius ir juos apsivilkti, bet malonės mokykloje jūsų drabužiai... jau yra sukurti! Dievas sukuria naują asmenybę, kurią mes turime „apsivilkti".
Kas yra naujasis žmogus? Tai - požiūriai, emocijos, darbai, kurie ir sudaro naująjį „aš". Tai sukuria Dievas. Jis sukuria naująjį „aš". Šie požiūriai, emocijos ir darbai yra sukuriami pagal Jo teisumą ir šventumą.
To nėra mokoma jokioje kitoje mokykloje žemėje. Man suteikta užduotis tapti šventam, bet yra pasakoma, kad Dievas sukuria mano šventumą. Tai labai keista. Laiške efeziečiams aprašytas keisčiausias aspektas: Mes esame Jo kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti (Ef 2, 10).
Tai baugina protą. Aš esu Dievo kūrinys! Dar daugiau - Jis yra numatęs ir darbus, kuriuos man patikėta atlikti. Tai, kas gi šioje mokykloje dirba?
Ar dabar suprantate, kodėl Paulius negalėjo tiesiog pasakyti: „Na, dabar jūs esate krikščionys, tad atsisakykite blogų įpročių ir ugdykite naujus". Įstatymo mokyklos programa būtų tokia: Dievas tave išgelbėjo, tad dabar tu turi tobulėti. Tačiau malonės mokykloje Dievas sukuria naują žmogų - tai reiškia, jog Jis sukuria naujus požiūrius, emocijas ir darbus - visa tai mes turime „apsivilkti".
Pagrindinis klausimas
Taigi, aš esu Kristaus mokykloje. Girdėjau Jo balsą - Jis pašaukė mane iš mirties į gyvenimą. Patikėjau Jam visas savo nuodėmes ir maloniai sutikau mokytis iš Jo Jo šlovei. Dabar Jis man sako, kad esu Jo kūrinys. Aš turiu apsirengti nauju žmogumi, kuris irgi yra Jo kūrinys. Jis yra numatęs ir darbus, kuriuos aš turiu atlikti, tai ką galų gale daryti man?
24 eilutėje skaitome: Apsirengti nauju žmogumi. Kaip juo apsirengti? Kaip „apsirengti" tuos naujus požiūrius, emocijas ir darbus, kuriuos Jis sukūrė? Tai yra pagrindinis klausimas - kaip gyventi krikščionio gyvenimą? Kaip galvoti, kad Dievas iš tiesų būtų tavo minčių kūrėjas? Kaip išgyventi jausmus, kad Dievas būtų ir tavo jausmų autorius? Kaip elgtis, kad Dievas kurtų tavo veiksmus? Kaip apsirengti tuo nauju Dievo sukurtu žmogumi?
Manau, atsakymą randame 23 eilutėje: Atsinaujinkite savo proto dvasioje. Ši eilutė sujungia 22 ir 24 eilutes, kurios kalba apie senojo žmogaus atsižadėjimą ir naujojo apsivilkimą. Atkreipkite dėmesį: 2 eilutėje rašoma, kad senasis žmogus yra užvaldytas geismų ir troškimų, kurie maitinami melu ir apgavyste, kurie nepripažįsta tiesos. Kai tavo protas apgautas, tau gali net patikti gerti nuodus. Tačiau naujasis žmogus, kaip parašyta 24 eilutėje, yra sutvertas pagal Dievą teisume ir tiesos šventume. Teisingi požiūriai, emocijos ir veiksmai gimsta iš teisingo dvasinės realybės suvokimo.
Kas nutiesia tiltą tarp melagysčių, minimų 22 eilutėje, ir pašventinančios tiesos, minimos 24-oje? Atnaujinta proto dvasia. Tai padės atlikti visas malonės mokykloje tau patikėtas užduotis - atsinaujinkite savo proto dvasioje. Jei tavo mintys, jausmai ir darbai gimsta atnaujintame prote, tam tikra prasme tai bus tavo mintys, jausmai ir darbai, tačiau žvelgiant giliau, tai bus Dievo kūrinys, sutvertas teisume ir šventume. Ir galiausiai kaip pažangus malonės mokyklos mokinys galėsite pareikšti: Bet Dievo malone esu, kas esu, ir Jo malonė man neliko bergždžia, bet aš darbavausi daug daugiau už juos visus, nors ne aš, bet Dievo malonė, esanti su manimi (1 Kor 15, 10). Aš atlikau man paskirtas užduotis, tačiau iš tikrųjų - Dievas atliko tai manyje ir per mane.
Atsinaujinti savo proto dvasioje
Kaip atsinaujinti savo proto dvasioje? Kaip tai padaryti? Atsakymas būtų toks: pripildyti protą tiesa apie dvasinę, amžiną, dangišką realybę. Apaštalas Paulius sako: Todėl mes nepailstame. Nors mūsų išorinis žmogus ir nyksta, vidinis diena iš dienos atsinaujina. Kaip? Mes nežiūrime į tai, kas regima, bet į tai, kas neregima, nes kas regima, yra laikina, o kas neregima - amžina (2 Kor 4, 16. 18). Paulius atsinaujino savo proto dvasioje, mąstydamas apie neregimas amžinybės tiesas. Taip ryškiai ir garsiai pasaulio skleidžiamas melas buvo nuvytas šalin.
Laiške kolosiečiams jis sako: Mąstykite apie tai, kas aukštybėse, o ne apie tai, kas žemėje. Jūs juk esate mirę, ir jūsų gyvenimas su Kristumi yra paslėptas Dieve (Kol 3, 2-3). Pripildykite savo mintis tiesomis apie dangų.
Ir Laiške efeziečiams Paulius meldžia už mus, kad būtų apšviestos mūsų širdies akys, kad pamatytume, kokia yra viltis, kuriai Dievas mus pašaukė, ir kokie dideli yra paveldimi turtai, kokia beribė yra Jo galybė (Ef 1, 18-19). Kodėl Paulius nori, kad mes širdies akimis tai pamatytume? Nes tiesa apie Dievo jėgą ir Jo pažadai atnaujina mūsų proto dvasią.
Galiausiai, Laiško efeziečiams 3 sk. 18-19 eil. Paulius meldė, kad mes drauge su visais šventaisiais suvoktume, koks yra ilgis, plotis ir gylis, ir pažintume Dievo meilę, kuri pranoksta bet kokį pažinimą, kad būtume pripildyti visos Dievo pilnatvės. Kodėl? Kai mūsų protas prisipildo Kristaus meilės ir visos Dievo pilnatvės, mūsų proto dvasia atsinaujina ir yra išlaisvinama iš pasaulio melo. Atsinaujinus protui gimsta naujos mintys, jausmai ir darbai, kurie apgaubia jus teisumu ir šventumu. Ir šis naujas žmogus, kuriuo jūs tampate, yra paties Dievo kūrinys, - Jam priklauso visa šlovė per amžius. Amen.
Iš http://www.desiringgod.org/
vertė Raimonda Jašinauskienė
Nuotr. P. Gagilo