Kiek grožio, išminties, pamokymų ir gyvybiškai svarbių tiesų mums perduoda Dievo žodis. Kiekvienas žodis, kuriuo Dievas į mus kreipiasi, yra talpus, įvairiapusis. Tokia yra ir ši eilutė: kad... skatintų jaunąsias ... būti santūrias... (Tit 2, 4-5).
Ką reiškia būti santūria?
Žodis „santūrus“ reiškia „sugebantis susivaldyti, mokantis tvardytis“. Bet jeigu išverstume žodį sophron, pavartotą graikiškame šios ištraukos originale, vertimas skambėtų taip: „apdairus“, „susivaldantis“, „rodantis savitvardą“, „sveikai mąstantis“, „santūrus“, „protingas“, „nuovokus“, „blaivaus proto“ ir „tvarkingas“.
Mums artimiausias žodis yra „išmintingas“. Jis apjungia visas žodžio sophron reikšmes. Išmintingas žmogus yra apdairus, susivaldantis, turi savitvardos, yra blaivaus proto ir tvarkingas. Dažnai sakau savo vaikams, kad būti protingam visai nereiškia būti išmintingam. Protingas žmogus ne visada yra išmintingas. Ir tai nepriklauso nuo to, kiek žmogus išsilavinęs.
Man pavyzdys visada bus mano mama ir senelė. Mama skaitė skiemenimis, senelė apskritai nemokėjo skaityti, bet abi jos buvo tokios išmintingos, kad žmonės nuolat ateidavo patarimo ir pagalbos sprendžiant konfliktus. Dabar, kai jos jau pas Viešpatį, aš ne tik vis dar vadovaujuosi jų patarimais, bet ir dalijuosi jais su kitais žmonėmis. Dievas visus savo vaikus ragina elgtis išmintingai, susitvardant, būti blaivaus proto.
Iš tiesų žodis sophron sudarytas iš dviejų žodžių, kurie verčiami taip: sozo - „sveikas“, „protingas“, „laimingas“, antra dalis phren reiškia „širdį“, „protą“, „mintį“. Širdis - jausmų, aistrų šaltinis, vidinis žmogaus gyvenimas. Išmintis - asmenybės mąstymo jėgų įkūnijimas.
Tokiu būdu, išmintinga moteris - tai moteris, kuri suvaldo savo jausmus, pažaboja savo širdį, apgalvoja savo poelgius, sveikai ir blaiviai mąsto, yra susivaldanti, mąsli, atsargi savo poelgiuose ir turi vidinę ramybę, kurios nesudrums joks emocijų pliūpsnis. Tai yra, tai moteris, kuri tvardosi, kontroliuodama savo fizinius, psichologinius ir dvasinius impulsus. Tokia moteris netaps troškimų, aistrų ir impulsų verge.
Siekiant geriau suprasti, kas gi yra išmintis, Elisabeth George savo knygoje „Didis moters pašaukimas“ siūlo apžvelgti jai priešingas dvasines savybes. Taigi, „išminties ir doros priešingybės yra kvailumas, neapdairumas, pusiausvyros neturėjimas, ūmumas, nesusilaikymas ir nepadorumas. „Esu įsitikinusi, - rašo Elizabeta, - kad jūs suprantate, jog šios savybės ir bruožai, kurie dažnai būdingi vaikų elgesiui, netinka moterims krikščionėms, siekiančioms išpildyti Dievo pašaukimą ir šlovinti Dievą visais savo darbais“.
Išmintis kaip gyvenimo būdas
Blaiviai vertinti savo privalumus ir trūkumus - tai taip pat išmintingos moters požymis, nes žinodama savo trūkumus, ji stengsis juos pašalinti. Ne paslaptis, kad kai kurios krikščionės naudoja savo žinias, sugebėjimus iš neteisingų paskatų, pavyzdžiui, iš savigarbos, dėl išdidumo ar kitų egoistinių motyvų. Paprastai tokios moterys bet kokiais būdais stengiasi atkreipti į save dėmesį. Štai ką Gina A. Geck rašo knygoje „Biblinis atnaujinimas“: „Apaštalas Paulius krikščiones įspėjo dėl tokio elgesio; jis rašė: „Aš norėčiau..., kad moterys vilkėtų padoriai, puoštųsi droviai ir santūriai, ne išgarbiniuotais plaukais, be aukso, be perlų ir be prabangių drabužių, o verčiau, - kaip dera moterims, pasižyminčioms maldingumu“ (1 Tim 2, 8-10).
Nesupraskite šios minties neteisingai! Paulius nesako, kad noras pasipuošti yra neteisingas ar blogas. Jis įspėjo dėl elgesio, sutelkto tik į materialiąją gyvenimo pusę, nulemto egoistinių paskatų. Jis kalba apie moteris, kurios šioje gyvenimo srityje nemoka susitvardyti, kurioms neužtenka sveiko proto, kad elgtųsi santūriai ir deramai. Jos siekia tik patraukti visuotinį dėmesį. Šis poreikis joms atrodo toks stiprus, kad jos praranda krikščioniškos moralės pojūtį, kuris „dera moterims, pasižyminčioms maldingumu“.
Tokioms seserims būtina mokytis susitvardyti, tapti pamaldžiomis moterimis, brandžiomis Kristuje. Ir tokioms moterims reikalingas vyresnių krikščionių, kurios joms padėtų įgyti šias savybes, pavyzdys. Išmintinga moteris siekia pamaldžiai gyventi ir pamaldžiai elgtis, šeimyninius santykius kuria taip, kad juose būtų pašlovintas Viešpats, ugdo savyje krikščioniškąsias dorybes, kadangi supranta, kad Viešpats tam ją ir pašaukė.
Patarlių knygoje (Pat 31, 10-31) pateiktas tikslus tokios moters aprašymas. Vienas krikščionių autorius apie ją pasakė taip: „Moteris, apdainuota patarlių knygoje (31 sk.), visa pilnatve ir visa gausa savyje įkūnija visą moteriškos prigimties tobulumą. “
Elisabeth George rašo: „Krikščionei išmintis padeda stebėti save, rūpintis namais ir mąstyti apie amžinąjį gyvenimą. Išmintis jai padeda būti tokiai, kokią ją nori matyti Dievas, rūpintis namais ir pašvęsti save maldingumui. Štai ką reiškia būti išmintinga Viešpatyje.
Išmintis - tai mokėjimas naudotis geriausiomis priemonėmis tinkamiausiu laiku aukščiausiems rezultatams pasiekti. Išmintis nėra lygiavertė informuotumui ar plačioms teorinėms žinioms. Ji yra gebėjime panaudoti tiesą realiomis gyvenimo aplinkybėmis“.
Kaip įgyti išmintingą širdį?
Vėl pasitelksiu Elisabeth George knygą „Didis moters pašaukimas“.
Štai ką ji mums, moterims, pataria: „Paprašykite Dievą jums padėti atsikratyti visko, kas nesvarbu, menka, tuščia, visko, kas jus atitraukia nuo tarnavimo Jam ir artimiesiems. Daugumas mūsų užsiėmimų mums teikia malonumą. Bet ar jie tokie jau svarbūs? Ar jie atneša naudą mūsų artimiesiems? Mūsų šeimų nariams? Ir ar jie tokie vertingi Dievo akyse? Ar jie turi nepraeinančią amžiną vertę? Aš nusprendžiau užsiimti tik tokiais reikalais, kurie, kaip aiškiai liudija Raštas, vertingi Dievo akyse, naudingi mano šeimai ir geri Kristaus Kūnui. Man atrodo, kad turiu ne tiek daug laiko ir jėgų, kad užsiimčiau tiesiog tuo, „kas po ranka papuola“. Todėl prieš imdamasi vieno ar kito darbo, kruopščiai jį apgalvoju, atsižvelgdama į paminėtus samprotavimus. Ir jeigu įsitikinu, kad šis reikalas nėra toks naudingas ir svarbus, jo nesiimu, o renkuosi ką nors geriau. Būtent čia ir yra išmintis: mes renkamės tai, kas svarbu Dievo akyse, ir atliekame tas pareigas, kurias Jis mums suteikė. Čia pasireiškia išmintis, tyrumas, išmintingumas“.
Išmintinga moteris visada siekia harmonijos ir tvarkos. Dvasiniame gyvenime ji vykdo pašaukimą mylėti Dievą labiau už viską: visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu (Lk 10, 27). Šeimyniniame gyvenime - nuoširdžiai mylėti namiškius ir pasiaukojamai jiems tarnauti (Tit 2, 5). Namuose - rūpintis ta vieta, kur gyvena mūsų mylimi žmonės (Tit 2, 4-5). Bažnyčioje - stengtis atverti savyje dvasines dovanas, jas vystyti ir naudoti tarnavime (1 Kor 12, 7). Visuomenėje - rasti laiko bendrauti su draugais (Pat 18, 25; Lk 10, 27). Kalbant apie protą - augti Dievo pažinime, Jį garbindama kiekviename savo pamąstyme. Materialiuose reikaluose - išmintingai tvarkytis su tuo, ką mums patikėjo Dievas (Mt 25, 21). Kūno reikaluose - „laikyti savąjį indą (kūną) šventai ir pagarbiai“, kad tarnautume Dievui ir artimiesiems (1 Tes 4, 4; 1 Kor 9, 27).
Praktiniai patarimai
Aš taip pat siekiu harmonijos ir tvarkos savo gyvenime. Nors jau pastebiu tam tikrų rezultatų, bet dar reikia nemažai darbuotis. Todėl papasakosiu, kokiu būdu man pavyksta šito pasiekti.
Pirmiausia, turiu du dienoraščius: vieną darbui, kitą dvasinį. Darbo dienoraštyje kiekviena diena suskirstyta kvadratais. Juose įrašau tarnavimų, kuriuose dalyvauju, laiką, sąrašą to, ką turiu atlikti kiekvieną dieną, Šventojo Rašto vietas, kurias noriu perskaityti ir išmokti. Kada turiu atiduoti straipsnį ar iliustraciją, apsilankyti pas gydytoją ar pas kirpėją ir t.t. Dvasiniame - Šventojo Rašto tekstų apmąstymų užrašai, patikusios dvasinės frazės, pastoriaus ir mano pačios pamokslai, eilės, giesmės ir t. t. Paprastai darbo dienoraštis plonas kaip sąsiuvinis, o dvasinis - storas odiniais viršeliais dėl to, kad kai bus užpildytas, jį būtų galima laikyti šalia knygų lentynoje. Juk kartais senas pamokslas, reikiama frazė gali praversti straipsniui ar eiliniam seminarui.
Tam, kuris nieko nenori daryti, dienoraštis nenaudingas. O jeigu sesuo yra aktyvi tarnaudama, tokie darbų planų ir dvasinių užrašų dienoraščiai būtini.
Be to, turiu ūkio sąsiuvinį, kur surašytos visos pajamos ir išlaidos, meniu visai savaitei. Siekiu būti disciplinuota, aukodama dešimtinę, pinigines aukas, punktuali, stengiuosi nevėluoti. Žinoma, dar ne viskas pavyksta. Manau, man reikia mokytis su meile atsakyti tiems žmonėms, kurie užverčia mane mažareikšmiais, o kartis ir nereikalingais darbais. Tai taip pat reikalauja griežtumo savęs atžvilgiu. Ir dar. Reikia daug darbuotis planuojant savo laiką.
Ir toms seserims, kurios nusprendė tapti išmintingomis jaunų moterų auklėtojomis, baigdama noriu rekomenduoti su pasimėgimu kas dieną studijuoti Raštą, skaityti moterims krikščionėms skirtą literatūrą.
Iš žurnalo "Tiesos balsas" http://www.istina.info vertė Jūratė Budko