Darbą ir poilsį sieja simbiotinis ryšys. Žinoma, iš dalies mes tai suprantame. Mes išeiname iš darbo, siekdami atgaivinti savo kūną ir mintis. Poilsis, arba šabo praktikavimas, padeda mums iš naujos perspektyvos pažvelgti į savo darbą ir suteikti jam tinkamą vietą. Kartais mes negalime tinkamai įvertinti savo darbo, kol šiek tiek neatsitraukiame ir nepanyrame į kitą veiklą. Tuomet suvokiame, kad gyvenimas yra ne tik darbas. Žvelgdami iš šios perspektyvos ir tuomet, kai mūsų kūnas ir mintys pailsi, mes grįžtame prie darbo ir galime darbuotis geriau ir daugiau.
Tačiau darbo ir poilsio santykiai veikia ir gilesniame lygyje. Mus visus veja darbas po darbo - mes bandome ką nors įrodyti ar išsigelbėti, kad patvirtintume savo vertę ir tapatybę. Tačiau jei mūsų širdis pasieks Evangelija, atrasime tikrą poilsį, kai nebereikia savo darbais užsitarnauti išgelbėjimo. Atrasime milžinišką atgaivos šaltinį, iš kurio tekantis vanduo nuolat mus gaivins, padės į viską pažvelgti naujai ir atnaujins mūsų aistrą toliau darbuotis vienoje ar kitoje srityje.
Norėdami suvokti šį gilų tikrąjį poilsį, turime pažvelgti į biblinę šabo reikšmę: Atsimink šabo dieną, kad ją švęstum. Šešias dienas dirbk ir atlik visus savo darbus, o septintoji diena yra šabas Viešpačiui, tavo Dievui. Tą dieną nevalia dirbti jokio darbo nei tau, nei tavo sūnui ar dukteriai, nei tavo tarnui ar tarnaitei, nei tavo gyvuliui, nei ateiviui, kuris yra tavo namuose, nes per šešias dienas Viešpats sukūrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra, o septintąją dieną ilsėjosi. Todėl Viešpats palaimino šabą ir pašventino jį (Iš 20, 8-11).
Šabo dieną švęsk, kaip Viešpats, tavo Dievas, įsakė. Šešias dienas dirbk visus savo darbus, o septintoji diena yra šabas Viešpačiui, tavo Dievui. Tą dieną nedirbk jokio darbo nei tu, nei tavo sūnus, nei duktė, nei tarnas, nei tarnaitė, nei tavo jautis, nei asilas, nei joks tavo gyvulys, nei ateivis, kuris yra tavo namuose, kad tavo tarnas ir tarnaitė pailsėtų taip pat, kaip ir tu. Atsimink, kad ir pats buvai vergas Egipte ir iš ten tave išvedė Viešpats, tavo Dievas, galinga ranka. Todėl Jis tau įsakė švęsti šabo dieną (Įst 5, 12-15).
Išėjimo knygos 20 skyrius susieja šabo laikymąsi su Dievo kūrimo procesu: Septintą dieną Dievas ilsėjosi. Ką tai reiškia praktiškai? Po kūrybos proceso Dievas ilsėjosi, tad ir mes turėtume pailsėti po savųjų darbų. Šis darbo ir poilsio ritmas nėra skirtas tik tikintiesiems, tai yra kiekvienam - taip mes esame sukurti. Per daug ar per mažai darbo pažeidžia mūsų prigimtį ir veda į žlugimą. Poilsis yra būdas mėgautis ir pasidžiaugti Dievo ir mūsų kūrinių gerumu. Bet koks darbo ir poilsio tvarkos pažeidimas veda į chaosą mūsų gyvenime ir mus supančiame pasaulyje. Taigi švęsdami šabą mes pagerbiame ir švenčiame tai, kaip buvome sukurti.
Pakartoto įstatymo knygos 5 skyriuje šabas susiejamas su Dievo atpirkimu. 15 eilutėje sakoma: Atsimink, kad ir pats buvai vergas Egipte ir iš ten tave išvedė Viešpats, tavo Dievas, galinga ranka. Todėl Jis tau įsakė švęsti šabo dieną. Dievas rodo į šabą kaip į išlaisvinimo iš vergystės rekonstrukciją. Tai primena mums, kaip Dievas išvadavo savo žmones iš situacijos, kur jie nebuvo laikomi žmonėmis - jie buvo tiesiog darbo jėga faraono plytų gamybos sistemoje.
Kiekvienas, kuris negali paklusti Dievo įsakymui švęsti šabą, yra vergas, kartais net ir savanoriškai tokiu tapęs. Jei jūs neapsispręsite švęsti šabo, jūsų širdis ar mūsų materialistinė kultūra, išnaudotojiška organizacija ar viskas kartu tuo piktnaudžiaus. Šabas yra mūsų laisvės ženklas. Tai parodo, kad jūs nesate nei jus supančios kultūros lūkesčių, nei savo šeimos vilčių, nei medicinos mokyklos, kurioje mokotės, reikalavimų, nei savo paties nesaugumo vergas. Svarbu, kad išmoktumėte pasakyti sau šią tiesą su triumfo gaidele balse, kitaip jausitės kalti dėl to, jog skiriate laiko poilsiui, arba nesugebėsite visiškai atsipalaiduoti.
Šabo įsakymas Izraeliui buvo duotas po to, kai Dievas išvedė izraelitus iš Egipto. To meto pasaulio kultūroje tai buvo unikalu. Tai iš esmės apribojo darbą, pelno siekimą, išnaudojimą ir ekonominį produktyvumą. Kas septintą dieną nebuvo dirbama laukuose, o kas septynerius metus laukai buvo paliekami pūdymui, visiškai nedirbami. Tai, žinoma, reiškė, jog trumpalaikėje perspektyvoje Izraelis buvo ekonomiškai mažiau našus ir ne taip klestėjo kaip jo kaimynai. Tačiau tai buvo laisvų žmonių žemė. Ilgalaikiu požiūriu, be abejo, gerai pailsėję žmonės darbuojasi gerokai produktyviau.
Į šabą mes žiūrime ir kaip į pasitikėjimo Dievu aktą. Dievas numatė šabo poilsį, norėdamas mums priminti, jog Jis darbuojasi ir ilsisi. Apsisprendę laikytis šabo ir švęsti Viešpaties dieną, mes primename sau, kad nesame tie, kurių darbas verčia pasaulį suktis, kad ne mes vieninteliai rūpinamės savo šeima ir ne tik dėl mūsų visi darbai juda į priekį. Verslininkams tuo patikėti ypač sunku. Dažnai jų komandos yra nedidelės, daug darbų jie daro patys, tad jiems atrodo, kad jei jie ko nors nepadarys, tai viskas ir sustos. Taip lengva patekti į pagundos tikėti, kad jie vieninteliai laiko visus kūrinijos kampus, spąstus.
Bet dabar jau turėtumėte matyti, jog visur dalyvauja ir Dievas - tu nesi paliktas vienas! Prisiminkime garsiąją Jėzaus kalbą apie nerimą: Todėl sakau jums: nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite ar ką gersite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. Argi gyvybė ne daugiau už maistą ir kūnas už drabužį? Pažvelkite į padangių paukščius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per sprindį pridėti sau ūgio? Ir kam gi rūpinatės drabužiu? Žiūrėkite, kaip auga lauko lelijos. Jos nesidarbuoja ir neverpia, bet sakau jums: nė Saliamonas visoje savo šlovėje nebuvo taip pasipuošęs, kaip kiekviena iš jų. Jeigu Dievas taip aprengia laukų žolę, kuri šiandien žaliuoja, o rytoj metama į krosnį, tai argi Jis dar labiau nepasirūpins jumis, mažatikiai? Todėl nesirūpinkite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’, arba: ‘Ką gersime?’, arba: ‘Kuo vilkėsime?’ Visų tų dalykų ieško pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta. Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai užtenka savo vargo (Mt 6, 25-34). Tai buvo pasakyta darbo kontekste. Jėzus bara mus, rodydamas, kad augalais laukuose pasirūpinama, nors jie nesidarbuoja ir neverpia (28 eil.), ir primena, jog mes esame daug vertingesni Dievui už augalus, todėl triūsdami neturėtume vaikytis materialių dalykų (32 eil.). Taigi, jei jūs ilsitės, bet vis dar nerimaujate, jūs nešvenčiate šabo. Tad yra puiki proga įsigilinti į Evangelijos pagal Matą 6 skyrių, kol jus persmelks tikras, gilus poilsis.
Galima padaryti išvadą, kad praktinė Evangelijos skelbiamo šabo reikšmė mums pasireiškia tik kaip individams, kai meldžiamės ir skaitome Žodį, tačiau taip manyti klaidinga. Dievas stiprina mus ir per bendrystę su kitais krikščionimis. Todėl apaštalas Paulius, pavyzdžiui, ragino krikščionis: Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą (Gal 6, 2). O Evangelijoje pagal Matą pats Jėzus žada palengvinti mūsų naštas: Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu. Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Nes mano jungas švelnus ir mano našta lengva (Mt 11, 28-30). Apaštalas Petras taip pat kviečia mesti visas naštas Jėzui:Meskite ant Jo savo rūpesčius, nes Jis jumis rūpinasi (1 Pt 5, 7). Jis kiekvieną dieną neša mūsų naštas: Tebūna šlovinamas Viešpats kasdien! Jis naštas mūsų neša, Jis - mūsų išgelbėjimo Dievas (Ps 68, 19).
Tai kaipgi yra iš tiesų: ar mes, ką nors darydami ar prislėgti vargų, turėtume prašyti Dievo mums padėti, ar turėtume laukti krikščionių brolių ir sesių pagalbos? Žinoma, atsakymas yra - ir viena, ir kita, nes paprastai krikščionių draugų užjaučiami ir drąsinami mes patiriame dievišką atgaivą ir esame sustiprinami toliau darbuotis.
Ištrauka iš Timo Kellerio knygos „Every Good Endeavor: Connecting Your Work to God's Work“
Iš www.thegospelcoalition.org
vertė Viktorija Valatkaitė