Neseniai man sukako 69 metai. O tai reiškia, kad greitai pradėsiu jau aštuntąjį savo gyvenimo dešimtmetį. Mano širdis džiaugsmingai suvirpėjo - taip norisi likusį laiką praleisti prasmingai, nešvaistyti savo gyvenimo. Prisiminiau paskutiniuosius Jėzaus žodžius: „Mokykite visas tautas laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs“ (Mt 28, 20).
Svarbu ne tik žinoti, ką Jis įsakė, bet ir laikytis to - paklusti, tai vykdyti. „Mokykite tautas, kad jos man paklustų“ - tai buvo paskutinysis Viešpaties įsakymas.
Taigi kviečiu jus drauge su manimi pamąstyti apie savo gyvenimą ir šį paskutinį įsakymą.
Galutinis Sūnaus ir Tėvo tikslas
Aš noriu nugyventi savo gyvenimą - tiek, kiek man dar liko, - pasitarnaudamas pačiam aukščiausiam Dievo tikslui. Manau, jog būtent taip stengėsi gyventi ir apaštalas Paulius, kuris sakė: Aš karštai laukiu ir turiu viltį <...> Kristus bus viešai išaukštintas mano kūne - ar gyvenimu, ar mirtimi (Fil 1, 20). Išaukštinti Kristų gyvenimu ar mirtimi buvo svarbiausias Pauliaus tikslas, nes toks yra Dievo - ir Kristaus - svarbiausias tikslas.
Taip, net paties Kristaus galutinis tikslas yra Kristaus išaukštinimas - kad Tėvas būtų išaukštintas Jame. Kristaus išaukštinimas ir Dievo išaukštinimas nėra atskiri tikslai. Viena neatsiejama nuo kito. Jėzus meldė: Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Tavo Sūnus pašlovintų Tave; <...> Aš pašlovinau Tave žemėje. Atlikau darbą, kurį buvai man davęs nuveikti. Dabar Tu, Tėve, pašlovink mane pas save ta šlove, kurią pas Tave turėjau dar prieš pasaulio buvimą (Jn 17, 1-5).
Jėzus meldė, kad būtų išaukštintas. Kristaus išaukštinimas buvo paties Kristaus tikslas. Kodėl? Todėl, kad kai Tėvas išaukština Sūnų, Sūnaus šlovė išaukština Tėvo šlovę.
Ir tokios yra tiek Tėvo, tiek Sūnaus intencijos. Kai Sūnus siekia Tėvo šlovės, Jis paklūsta Tėvui: „Bet juk tam Aš ir atėjau į šią valandą. Tėve, pašlovink savo vardą!“ Tada iš dangaus pasigirdo balsas: „Aš jį pašlovinau ir dar pašlovinsiu!“ (Jn 12, 27-28). Tėvo išaukštinimas buvo Tėvo tikslas. Tačiau Tėvas išaukštino Sūnų, ir tai taip pat pašlovino Tėvą: Todėl Dievas Jį labai išaukštino ir suteikė Jam vardą aukščiau visų kitų vardų, <...> Dievo Tėvo šlovei <...> (Fil 2, 9. 11). Tėvas išaukštino Sūnų, ir taip buvo pašlovintas Tėvas (Fil 2, 9-11). To meldė ir Sūnus: Pašlovink savo Sūnų, kad ir Tavo Sūnus pašlovintų Tave (Jn 17, 1).
Junkimės prie Sūnaus ir Tėvo galutinio tikslo
Jėzus mokė mus melstis Tėvui, kad galėtume sėkmingai prisijungti prie Jo ir įvykdytume šį galutinį tikslą: Todėl melskitės taip: Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas (Mt 6, 9). Kitaip tariant: „Tėve, priversk mane (!) ir visą pasaulį drebėti ir branginti tavo šventą vardą, laikyti jį aukščiau už visą sukurtą realybę. Padaryk, kad Tavo šlovingas vardas (Tu pats) būtum svarbiausias mano širdies ir gyvenimo troškimas.“
Taip, aš noriu prisijungti prie Pauliaus (taip pat ir prie Jėzaus bei Tėvo) ir gyventi tarnaudamas pačiam aukščiausiam Dievo tikslui.
Prisijunkime prie Dievo, vykdydami ir kitus Jo tikslus
Kaip mes galime tarnauti pačiam aukščiausiam, galutiniam, tikslui? Paulius kalbėjo ne tik apie aukščiausio Dievo tikslo siekimą, bet ir apie mažesnius tikslus, kaip apie priemones, padėsiančias pasiekti į šį galutinį tikslą. Tai darė ir Jėzus. Jėzus sakė: Aš tam gimiau ir atėjau į šį pasaulį, kad liudyčiau tiesą (Jn 18, 37). Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo <...> savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį (Mk 10, 45). Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą (Jn 10, 10). Šie tikslai yra šlovingi, tačiau ne aukščiausi. Jie tarnauja aukščiausiam tikslui - Dievo išaukštinimui.
Panašiai kalbėjo ir Paulius apie savo gyvenimo tikslus - jie nėra galutiniai, tačiau tarnauja aukščiausiam tikslui. Jis sakė: Svarbu, kad tik su džiaugsmu baigčiau savo bėgimą ir tarnavimą, kurį gavau iš Viešpaties Jėzaus: liudyti Dievo malonės Evangeliją (Apd 20, 24). Tik tai suteikia jo gyvenimui vertę.
Kodėl toks koncentruotas dėmesys skiriamas gyvenimui, kuris pašvęstas Žodžiui? Todėl, kad žmonės atgimsta iš aukšto tik per gyvą ir veiksmingą žodį: Jūs esate atgimę ne iš pranykstančios, bet iš nenykstančios sėklos gyvu ir amžinai pasiliekančiu Dievo žodžiu (1 Pt 1, 23). Su atgimimu susijęs ir tikėjimas: Kiekvienas, kas tiki, jog Jėzus yra Pateptasis, yra gimęs iš Dievo (1 Jn 5, 1), ir tik iš tikėjimo kyla paklusnumas (Gal 5, 6; 2 Tes 1, 11), ir tik gyvenimas tikint bei paklūstant išaukština Dievą. Apie Abraomą rašoma: Jis nepasidavė netikėjimui Dievo pažadu, bet buvo tvirtas tikėjime, teikdamas Dievui šlovę (Rom 4, 20).
Atraskite konkretų, jums Dievo skirtą pašaukimą
Apaštalas Paulius turėjo dar konkretesnį gyvenimo tikslą. Jo pašaukimas ir troškimas buvo - kad paklustų tautos: Per Jį gavome malonę ir apaštalystę, kad Jo vardu padarytume klusnias tikėjimui visas tautas (Rom 1, 5; 15, 18). Taigi mes sugrįžtame ten pat, kur pradėjome, - prie antrosios Didžiojo pašaukimo dalies. Manau, jog Paulius meditavo apie Jėzaus Didįjį pašaukimą, ypač žodžius: Mokykite visas tautas laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs (Mt 28, 20). Ne tik „mokykite juos viso, ką Aš jums įsakiau“, bet „mokykite juos laikytis visko - paklusti, daryti, - ką Aš jums įsakiau. Taip padarykite mano mokiniais visas tautas“.
Paulius žinojo, jog norint, kad tautos pasiektų tokį klusnumą, klusnumas tikėjimui Jėzumi Kristumi turi būti ir jo gyvenimo tikslas. Iš tiesų, kai jis perfrazuoja Didįjį pašaukimą, pritaikydamas jį savo gyvenimui, antroji Jėzaus įsakymo dalis skamba taip: Tai - amžinojo Dievo įsakymas, paskelbtas visoms tautoms, kad jos paklustų tikėjimui (Rom 16, 26). Taip Paulius persako Jėzaus žodžius: „Mokykite juos paklusti viskam, ką Aš jums įsakiau.“ Ir būkite tikri, jog toks paklusnumas yra paklusnumas tikėjimui. Kodėl? Todėl, kad taip paklūstama Dievo šlovei. Prie šio „didžiojo įsakymo“ Paulius priduria: Vienam išmintingajam Dievui per Jėzų Kristų šlovė per amžius! (Rom 16, 27).
Taigi aš tuoj perkopsiu septyniasdešimtmetį ir įžengsiu į aštuntąją dešimtį. Mano viduje kunkuliuoja troškimas išpildyti Didįjį pašaukimą, ypač antrąją jo dalį - mokykite juos laikytis viso, ką aš jums įsakiau. Tai reiškia: Dėkite visas pastangas, naudokite visas priemones, eikite gilyn, platyn, daug melskitės, būkite kupini Šventosios Dvasios - visa darykite iki galo, kad, tikėdami Jo malone, pasaulio žmonės galėtų paklusti kiekvienam Jėzaus įsakymui Dievo šlovei.
Atraskite jums skirtą konkretų pašaukimą ir prisijunkite prie manęs. Laikas trumpas - Ir kas gi jūsų gyvybė? Garas, kuris trumpam pasirodo ir paskui išnyksta (Jok 4, 14). Ateina naktis, kada niekas nebegalės darbuotis (Jn 9, 4).
Iš http://www.desiringgod.org/
vertė Lina Tamonytė