Nacionalinė konferencija, kurios tikslas buvo peržiūrėti 1986 m. priimtą šalies Konstituciją, vyko Liberijos mieste Gbrangoje. Joje dalyvavo daugiau nei 700 delegatų iš 73 rinkimų apylinkių. Delegatai musulmonai atsisakė balsuoti prieštaraudami, kad į jų nuomonę neatsižvelgė dalyvių dauguma. Konferencijoje pateiktą pasiūlymą nagrinės Nacionalinė asamblėja (šalies parlamentas), kuris pritars šiai iniciatyvai arba ją atmes. Jei iniciatyvai bus pritarta, dėl krikščioniškų nuostatų įtvirtinimo Liberijos konstitucijoje bus paskelbtas referendumas. Konsultacijų metu musulmonų atstovai griežtai reikalavo, kad Liberija išliktų pasaulietine valstybe. Jų nuomone, šalies paskelbimas krikščioniška suskaldys religines bendruomenės.
Liberijos vidaus reikalų ministras Morisas Dukulis taip pat pritarė minčiai, Konstitucijoje pavojinga įteisinti vienos religijos viršenybę. Jis pabrėžė, kad religija nesantaika būtų pražūtinga šaliai, kurią ilgą laiką draskė pilietiniai karai (1989 - 2003 m.), o 2014 m. šalis patyrė Ebolos viruso protrūkį.
Balandžio 1 d. musulmonai prieš konferencijos pastatą surengė demonstraciją - jie prieštaravo prieš Konstitucijos pataisas nurodydami, kad šios pataisos pažeidžia demokratinius principus. Krikščionys taip pat surengė demonstraciją, kuria parėmė minėtą iniciatyvą. Susirėmimų tarp demonstrantų padėjo išvengti šalies kariuomenė ir Liberijos JT misijos kariai.
Liberijos valstybė susikūrė XIX a., jos pamatus padėjo iš Amerikos ir kitų valstybių grįžę išlaisvinti vergai. 2008 m. gyventojų surašymo duomenimis, iš 4 mln. Liberijos gyventojų 85,5 proc. sudarė krikščionys, o 12,2 proc. - musulmonai. Nepaisant tokio didelio oficialaus krikščionių skaičiaus, nemažai šalies gyventojų susiję su pagoniškomis religijomis, burtininkavimu, slaptomis draugijomis.
Šių metų balandžio 5 d. Liberijos Nacionalinė konferencija pasiūlė šią Vakarų Afrikos valstybę paskelbti krikščioniška šalimi. Nacionalinės konferencijos iniciatyvai prieštarauja musulmonai bei pasaulietinės valstybės šalininkai - jie mano, kad toks sprendimas suskaldytų šalį.
Nacionalinė konferencija, kurios tikslas buvo peržiūrėti 1986 m. priimtą šalies Konstituciją, vyko Liberijos mieste Gbrangoje. Joje dalyvavo daugiau nei 700 delegatų iš 73 rinkimų apylinkių. Delegatai musulmonai atsisakė balsuoti prieštaraudami, kad į jų nuomonę neatsižvelgė dalyvių dauguma. Konferencijoje pateiktą pasiūlymą nagrinės Nacionalinė asamblėja (šalies parlamentas), kuris pritars šiai iniciatyvai arba ją atmes. Jei iniciatyvai bus pritarta, dėl krikščioniškų nuostatų įtvirtinimo Liberijos konstitucijoje bus paskelbtas referendumas. Konsultacijų metu musulmonų atstovai griežtai reikalavo, kad Liberija išliktų pasaulietine valstybe. Jų nuomone, šalies paskelbimas krikščioniška suskaldys religines bendruomenės.
Liberijos vidaus reikalų ministras Morisas Dukulis taip pat pritarė minčiai, Konstitucijoje pavojinga įteisinti vienos religijos viršenybę. Jis pabrėžė, kad religija nesantaika būtų pražūtinga šaliai, kurią ilgą laiką draskė pilietiniai karai (1989 - 2003 m.), o 2014 m. šalis patyrė Ebolos viruso protrūkį.
Balandžio 1 d. musulmonai prieš konferencijos pastatą surengė demonstraciją - jie prieštaravo prieš Konstitucijos pataisas nurodydami, kad šios pataisos pažeidžia demokratinius principus. Krikščionys taip pat surengė demonstraciją, kuria parėmė minėtą iniciatyvą. Susirėmimų tarp demonstrantų padėjo išvengti šalies kariuomenė ir Liberijos JT misijos kariai.
Liberijos valstybė susikūrė XIX a., jos pamatus padėjo iš Amerikos ir kitų valstybių grįžę išlaisvinti vergai. 2008 m. gyventojų surašymo duomenimis, iš 4 mln. Liberijos gyventojų 85,5 proc. sudarė krikščionys, o 12,2 proc. - musulmonai. Nepaisant tokio didelio oficialaus krikščionių skaičiaus, nemažai šalies gyventojų susiję su pagoniškomis religijomis, burtininkavimu, slaptomis draugijomis.