Kalbant apie JAV religijos demografiją dažnai prisimenama, kad šios šalies religijų paveikslas „kaip diena nuo nakties“ skiriasi ir tik nuo Lietuvos religinio žemėlapio, ir, apskritai, nuo Europos šalių religinės demografijos ir tendencijų. Krikščionybė Europoje, kuri jau ir oficialiai įvardijama kaip pokrikščioniška, rodos, susiduria su visai kitais iššūkiais ir dėsningumais... Jei tradicinėse protestantiškose Europos šalyse regime tirpte tirpstančias bažnyčias ir vis labiau bujojantį sekuliarumą, tai stačiatiškiškose ir katalikiškose šalyse, kuriose krikščionimis save paprastai įvardija didžioji gyventojų dalis, labai retas save vadina „atgimusiu iš aukšto krikščionimi“. Kita vertus, JAV - išsivysčiusios valstybės, kuri unikali savo krikščioniškumu - religijos kraštovaizdis mums, Lietuvos evangelikams, teikia paguodą, kad šiuo tikėjimo taku bėgame ne vieni...
Praėjusią savaitę JAV krikščioniškas sociologinių tyrimų centras „Pew Forum“ paskelbė nemažai atgarsių sukėlusią ataskaitą „Besikeičiantis Amerikos religijos kraštovaizdis“ (ataskaitą anglų kalba rasite čia), kurioje apžvelgiamas 2007-2014 m. laikotarpis. Ataskaita atskleidė, kad krikščionių skaičius sumažėjo net 8 proc. (nuo 78,4 proc. 2007 m. iki 70,6 proc. 2014 m.), tačiau 6,7 proc. padidėjo dalis asmenų, nesiejančių savęs su jokia religija. Be to, labiau pasigilinus į ataskaitą, iškyla įdomių naujų faktų apie evangelikus.
1. Evangelikų skaičius šiek tiek auga.
Evangelikai - vienintelė krikščionybės kryptis, kurioje stebimas tikinčiųjų skaičiaus augimas. Nuo 2007 m. iki 2014 m. JAV evangelikų „kaimenę“ papildė apie 2 mln. tikinčiųjų. Įvertinus paklaidą, šis skaičius gali svyruoti nuo nulio iki 5 mln.
2. Evangelikai - vienintelė krikščionybės šaka, prie kurios prisijungia daugiau žmonių negu ją palieka.
8,4 proc. apklaustųjų sakė, kad jie per tyrimo laikotarpį jie paliko evangelišką krikščionybę, tačiau 9,8 proc. nurodė tapę krikščionimis evangelikais. Palyginimui galima pasakyti, kad tradicinių protestantiškų bažnyčių narių skaičius sumažėjo 4,3 proc., o katalikų - 10,9 proc.
3. Procentinė evangelikų dalis tarp „tūkstantmečio kartos“ žmonių nepasikeitė.
Nuo 2007 m. iki 2014 m. padaugėjo „tūkstantmečio kartos“ atstovų, kurie nepriskiria savęs jokiai religijai („tūkstantmečio karta“ vadinami asmenys, gimę per paskutinius du XX a. dešimtmečius). Tokių asmenų dalis padidėjo nuo 25 proc iki 35 proc., tačiau ne evangelikų sąskaita. Evangelikų dalis „tūkstantmečio kartoje“ išliko tokia pat - 21 proc. Tarp šios kartos atstovų labiausiai sumažėjo katalikų: nuo 22 proc. iki 16 proc.
4. Evangelikai šiuo metu aiškiai sudaro daugumą tarp JAV protestantų.
2007 metų „Pew“ duomenis evangelikai sudarė 51 proc. visų protestantų. Atsižvelgus į paklaidą, jie galėjo ir nesudaryti daugumos. 2014 m. evangelikai jau sudarė 55 proc. visų JAV protestantų, taigi neprarado daugumos net įvertinus paklaidą.
5. Augo nedenominacinės evangeliškos bažnyčios, o baptistų skaičius mažėjo.
Evangelikų, kurie save priskyrė vis dar išliekančiai gausiausiai baptistų denominacija, dalis sumažėjo nuo 41 proc. iki 36 proc., o nedenominacinių bažnyčių narių skaičius išaugo nuo 13 proc. iki 19 proc.
6. Kai kurie evangeliškas bažnyčias lankantis asmenys nevadina savęs evangelikais, o kai kurie evangelikai nelanko evangeliškų bažnyčių.
Net 15 proc. asmenų, kurie lanko evangelikų bažnyčias, į klausimą, ar jie yra „atgimę iš aukšto krikščionys arba krikščionys evangelikai“ atsakė „Ne“. Tuo tarpu taip save apibūdino („atgimę iš aukšto krikščionys arba krikščionys evangelikai“) 27 proc. tradicinių protestantų ir 22 proc. katalikų.
7. Asmenys, kurie jau suaugę prisijungė prie evangelikų bažnyčių, daugiausia augo tradicinių protestantų arba netikinčiųjų šeimose.
Tarp neseniai prie evangelikų bažnyčių prisijungusių asmenų 19 proc. išaugo tradicinių protestantų šeimose, o dar 19 proc. - šeimose, kuriose nebuvo išpažįstamas joks tikėjimas. Šis rodiklis pats didžiausias, lyginant su prie kitų bažnyčių prisijungusiais asmenimis iš netikinčių šeimų. Palyginimui, 12 proc. evangelikų šeimose išaugusių krikščionių tapo tradiciniais protestantais, o 15 proc. - pareiškė, kad neišpažįsta jokios religijos.8. Didesnė dalis „tūkstantmečio kartos“ atstovų išlaiko tėvų namuose buvusį netikėjimą.
Net 67 proc. „tūkstantmečio kartos“ atstovų, išaugusių jokios religijos neišpažįstančiose šeimose, taip pat neišpažįsta jokios religijos. Tuo tarpu evangelikais išlieka 61 proc. evangelikų šeimose išaugusių jaunuolių.
9. Didėja rasinė ir etninė evangelikų įvairovė.
Baltųjų rasei nepriklausančių evangelikų dalis išaugo nuo 19 proc. iki 24 proc. Ne baltaodžių tikinčiųjų dalis panašiai didėjo ir katalikų bei tradicinių protestantų bažnyčiose. Mažiausia baltųjų dalis yra JAV katalikų bažnyčioje (59 proc.), didžiausia - tarp tradicinių protestantų (86 proc.).
10. Prie evangeliškų bažnyčių prisijungė lotynų amerikiečiai.
Tarp ispaniškai kalbančių asmenų evangelikų dalis išaugo nuo 16 proc. iki 19 proc. Be to, smarkiai sumažėjo ispaniškai kalbančių katalikų dalis: nuo 58 proc. iki 48 proc. Jokios religijos neišpažįstančių ispaniškai kalbančių asmenų dalis išaugo nuo 14 proc. iki 20 proc.
Parengė D. J. pagal www.christianpost.com ir http://www.pewforum.org