Jei Viešpats nebūtų stojęs už mus…

Jei Viešpats nebūtų stojęs už mus, kai žmonės mus užpuolė, jie mus gyvus būtų prariję, kai užsidegė jų rūstybė prieš mus (Ps 124, 2-3).

Neseniai Lietuvoje buvo minima Gedulo ir vilties diena, kuri priminė žmonijos bėdas ir tikrosios jos vilties prigimtį.

Žmogus sunkiai suvaldo savo rūstybę, kerštą, pavydą, todėl neretai gali būti labai žiaurus - „kitus gyvus praryti“. Visi puikiai žinome baisias istorines tremties ir genocido pamokas. Gulagas, Aušvico stovykla, bosnių žudynių vietos Serbijoje, armėnų - Turkijoje arba visoje Europoje esančios masinės žydų bei kitų tautų naikinimo vietos stūkso kaip žmogiškojo žiaurumo memorialai. Visa tai mūsų, žmonių, blogos prigimties vaisiai, kuriais, deja, mes dažnai įkvepiami siekti pažangos, kurti „idealias“ valstybes, „švarias“ etnines grupes, „elitines“ partijas ar korporacijas.

Biblija teigia, kad net savo intencijose esame beviltiškai sugedę. Todėl savaime geri dalykai mūsų negali įkvėpti. Jeigu labai giliai ir nuoširdžiai pažvelgsime į savo sielą, aiškiai pamatysime, kad dažniausiai mus skatina savanaudiški siekiai ir troškimai atlikti net pačius geriausius darbus, siekiant sau naudos. Ar rūstautume, pavydėtume, kovotume, ar tyliai keršytume, konkuruotume, siektume pažangos artimui matant, jei nebūtume savanaudžiai? Todėl kokia forma besireikštų savanaudiškumas, ar švelniai, ar labai grubiai, tai nekeičia jo prigimties. Savanaudiškumas lieka savanaudiškumu ir tada, kai žmogus žiauriai pasielgia su kitu savo naudai, ir tada, kai visų akyse tarytum daro gera kitiems, tačiau puikiai žino, kad tai naudinga jam pačiam.

Tik Dievas gali pakeisti žmogaus intencijas. Mes turime sutikti su tuo. Priešingu atveju blogis vešės mumyse nežabojamai. Net tada, kai norėsime daryti gera, būsime įkvėpti savo nedorų motyvų. Ir jei savo klestinčiose valstybėse kitiems atrodysime atlikę gera, aiškiai žinosime, kad tas „gera“ buvo skirtas tik mums.

Tuomet Viešpats, stojęs už skriaudžiamuosius, už nusidėjėlius, gelbsti mažuosius ir atgailaujančius iš „užpuoliko“ rankos! Dievas yra visų mūsų vienintelė viltis!

Anželika Krikštaponienė

www.ramioslankos.lt