Kartą pastorius paprašė bažnyčios melstis, kad Dievas uždarytų kaimynystėje esantį barą. Visa bažnyčia susirinko į vakarinę maldą ir prašė, kad Dievas išvaduotų juos nuo to baro blogybių. Po kelių savaičių žaibas trenkė į barą, ir jis sudegė iki pamatų.
Išgirdęs apie bažnyčios maldos „karo žygį", baro savininkas tuoj pat padavė bažnyčią į teismą. Teismo dieną baro savininkas karštai įrodinėjo, kad dėl bažnyčios narių maldų Dievas ištiko barą žaibu. Pastorius atmetinėjo kaltinimus. Jis pripažino, kad bažnyčia meldėsi, bet taip pat iškilmingai pareiškė, kad nė vienas jo parapijoje iš tikrųjų nesitikėjo, kad kas nors įvyks.
Teisėjas atsilošė, iš veido atrodė nustebęs ir suglumęs. Pagaliau tarė: „Negaliu patikėti tuo, ką girdžiu. Tiesiai priešais mane stovi baro savininkas, kuris tiki maldos galia, ir pastorius, kuris netiki."
Iš Groeschel Craig knygos Krikščionis ateistas