Taip prašė Jis mylėt visus
Tą paskutinę vakarienę...
Globot ir net apaut basus,
Kad tik neliktų vienui vieni.
Taip prašė į pasaulį eit
Ir nešt Jo stebuklingą žinią...
Pro Jo šventovę nepraeit -
Neliks jie Jėzaus nepažinę.
Taip prašė Jo žodžiu tikėt,
Budėt ir laukti Jo kasdieną.
Kur tik gali, Jo sėklą sėt -
Jis lies malonę ant kiekvieno...
***
ATLIKTA
Nukaro galva, paskutinis Jo žvilgsnis
Į žmones su nuoširdžia meile žiūrėjo...
Priims Tėvas auką ir koks bus Jo žingsnis?
Gal tokia mintis Jam prieš mirtį kirbėjo...
Dangus apsiniaukė ir pakilo audra,
Kai Tėvas vienatinį Sūnų aukojo...
Ir maišės dangus su žeme, vien vėtra...
Kas nors apie meilę pasauly galvojo?
Ilgai debesyse skambės - ATLIKTA...
Kaip brangiai žmoniją atpirko mūs Jėzus.
Tikįs Juo švarus - nuodėmė prikalta,
Ar trokšti pakilt į gyvenimą šviesų?
***
PASIGAILĖJO
Kai Tu paliesi šventąja ranka,
Kai vėl atleisi - skaudžiai nenubausi,
Kai atplukdysi malonės banga,
Tada vėl stipriai mane visą glausi...
Pasijausiu ne žemėje, o rojuj,
Visam pasauliui klyksiu - Jis atleido,
Ir angelai man iš dangaus vėl moja...
Ar liečia širdis jūs - gyventi leido.
Pasigailėjo, kaip Jisai pasigailėjo,
Nuplaudamas šventu Savo krauju,
Ir vėl vilčių šviežių mano širdin įdėjo,
Sakydamas - Aš užmiršau, o tu tapai nauju...
***
SUNKI KELIONĖ
Sunki kelionė paskutinė,
Kryžius taip spaudžia Tau pečius...
Ar greit sekundė galutinė,
Kai blogis, tamsuma nusčius?
Erškėčiai gelia lyg širdies,
Kruvinos žaizdos klykia, smaugia,
Iki Golgotos daug, išties...
O kas ant kryžiaus Tavęs laukia?
Paimsi nuodėmes visų,
Eisi į mirtį, kaip žadėjai...
Ar supranti, kaip tai baisu?
Tau šnabžda apie tai net vėjai...
Tyrom akim, juk nekaltom,
Minion su meile Tu žiūrėjai...
Sekundėm priešmirtinėm tom
Aukojaisi, nes mus mylėjai...