Kviečiu pažvelgti į vieną Naujojo Testamento eilutę, kuri apibūdina visą apaštalo Pauliaus gyvenimą. Jei prieitume prie Pauliaus ir paklaustume: „Pauliau, kokia tavo gyvenimo paslaptis? Kokia tavo gyvenimo prasmė?“, Paulius mums atsakytų taip:Man gyvenimas - tai Kristus (Fil 1, 21).
Svečiuose pas apaštalą Paulių
Įsivaizduokite, kad sėdite prie stalo kartu su Pauliumi ir bendraujate. Jūs prašote: „Pauliau, papasakok ryškiausius savo gyvenimo momentus. Papasakok man apie save. Kur tu užaugai?“ Paulius pasakoja jums apie savo vaikystę ir Tarso miestą dabartinėje Turkijoje. Jis pasakoja apie tėvų troškimą, kad sūnus taptų rabinu, - kaip jie išsiuntė jį studijuoti į Jeruzalę, kad mokytųsi iš garsiojo rabino Gamalielio. Paulius pasakoja apie savo didžiulę meilę Senajam Testamentui ir žydų papročius, ir kaip jis entuziastingai laikėsi visų žydiškų įstatymų. Jis buvo puikus studentas ir uoliai vykdė įstatymą.
Tuomet Paulius papasakoja tą lemtingą istoriją, kai jis keliavo į Damaską persekioti ten esančių krikščionių, ir staiga jį apakino šviesa, o Viešpats Jėzus Kristus paklausė: „Sauliau, Sauliau, kodėl mane persekioji?“. Kitas tris dienas jis buvo visiškai aklas, kol Ananijas už jį pasimeldė ir Paulius praregėjo.
Tuomet Paulius tau pasakoja, kas įvyko jo apaštališkos tarnystės metu. Kaip jis pradėjo bažnyčias įvairiuose Romos imperijos kampeliuose. Papasakoja keletą istorijų apie antgamtiškus stebuklus. Tave tai intriguoja, tad tu paprašai, kad papasakotų kokią nors neįtikėtiną istoriją. Ir jis ima pasakoti apie maldos susirinkimą Maltos saloje - tuomet visi ligi vieno, už kuriuos jis meldėsi, pasveiko. Aklieji praregėjo, kurtieji ėmė girdėti, luošieji vaikščioti. Tai buvo neįtikėtinas susirinkimas, pasveiko šimtai žmonių. Tada jis pasakoja apie savo misijų keliones Efeze, Korinte, Antiochijoje.
Taip Paulius prisimena vieną nuostabią istoriją po kitos. Galiausiai sako: „Aš daug kentėjau“, ir papasakoja, kaip jis buvo nuplakdintas penkis kartus po 39 kirčius (40 kirčių buvo mirtina bausmė). Jis buvo nuplaktas penkis kartus savo gyvenime! Paulius lėtai atsuka tau nugarą bei pakelia marškinius. Kaip tu reaguoji, kai pamatai tuos randus? Tada jis prisimena istoriją, kai žmonės jį užmėtė akmenimis ir sumušė, ir kaip dėl jo kilo muštynės Efeze, arba kaip jo laivas nuskendo, ir jam teko kabintis į medžio gabalą, kad nenuskęstų. Pauliui tai nutiko tris kartus.
Staiga mintimis sugrįžtate į šias dienas ir susimąstote, kaip Dievas panaudojo šį žmogų rašant didžiąją dalį Naujojo Testamento - populiariausios visų laikų knygos pasaulyje. Visos tos puikios knygos, kurios šiandien puikuojasi knygynuose, yra niekas, palyginus su tuo, kiek žmonių perskaitė tai, ką parašė Paulius. O kur dar tūkstančiai knygų, kurios buvo parašytos aiškinant tai, ką Paulius parašė, ir tūkstančiai mokslinių darbų! Iš Pauliaus raštų gimė reformacija. Ištisi krikščioniški judėjimai atsirado ir buvo įkvėpti Pauliaus žodžių. National Geographic žurnalas apibūdina apaštalą Paulių taip: „Jis perkeitė krikščionybės istorijos kryptį, o tuo pačiu ir viso pasaulio istorijos kryptį.“
Ir štai suvokdamas šio žmogaus įtaką visai žmonijai, įsivaizduojate save klausiantį: „Pauliau, ar galėtum apibendrinti visa tai, ką matei, ką patyrei, kuo tiki, kas esi, ką turi, esi parašęs, pasakęs ar jautęs - ar gali visa tai apibendrinti vienu trumpu sakiniu, kurį galėčiau atsispausdinti ant lipduko?“ Ir Paulius, visiškai neįsižeidęs ir nepaniekinęs tavęs, nepultų tau aiškinti, kad viso to neįmanoma sudėti į lipduką, bet atsakytų: „Man gyvenimas - tai Kristus.“
Tai, kas svarbiausia gyvenime
Ar bent vienas iš mūsų galėtų pasakyti: „Man gyvenimas - tai Kristus“, ir nepasijusti veidmainiu? Mūsų gyvenime vyksta tiek daug visko, iš ko mes pasisemiame gyvybės, prasmės, pasitenkinimo. Mes lenkiamės prieš daugybę kitų altorių ir stabų. Dažnai trokštame visai kitų dalykų savo gyvenime. Kuris iš mūsų galėtų pasakyti: „Man gyvenimas - tai Kristus, neturiu jokių kitų priklausomybių, niekas kitas man nerūpi“?
Jei esi krikščionis, šie Pauliaus žodžiai turėtų būti tavo širdies šauksmas, siekiamybė. Išties mes išgyvename įtampą - puikiai suvokiame, kaip prasilenkiame su šiuo vieninteliu troškimu, vieninteliu supratimu apie gyvenimą, bet tuo pačiu taip trokštame judėti šia linkme.
Lankydamasis Mortos ir Marijos namuose, Jėzus kalba priekaištaujančiai Mortai: Morta, Morta, tu rūpiniesi ir nerimauji dėl daugelio dalykų, o tereikia vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta (Lk 10, 41-42). Kuris iš mūsų galėtų pasakyti, kad jis panašesnis į Mariją, o ne į Mortą? Morta rūpinosi ir nerimavo dėl daugelio dalykų. Panašiai nutinka ir mums: kai tik atsikeliame anksti ryte, mūsų galvose ima suktis sūkuriai. Krūvos dalykų, kuriuos būtina atlikti tą dieną. Visą dieną mes bėgame nuo vieno suplanuoto reikalo prie kito, o kur dar užgriuvę netikėtumai - taip ir nubėgame takais takeliais, bet prasilenkiame su tuo, kas svarbiausia. Paulius sako: „Aš nenubėgau takais takeliais paskui kiekvieną mažą tikslą, nes supratau, ko man reikia, - tai Kristus.“
Ar supranti, kas yra tas vienintelis, svarbiausias, gyvenimo tikslas visame tame sūkuryje kasdienybės rūpesčių, iššūkių ir poreikių? Tai Kristus. Tai, ko labiausiai ieškai, ko tavo širdis trokšta, tavo gyvenimo prasmė yra Kristus. Teko vartyti knygą, kuri vadinosi „Kristus yra atsakymas. Koks tavo klausimas?“ Kristus yra atsakymas į giliausius tavo tėvų poreikius. Kad ir kokie tie poreikiai būtų, labiausiai tavo tėvams reikia Kristaus. Kad ir kokie būtų tavo vaikų poreikiai, jiems labiausiai reikia Kristaus. Ir jei gali kažkuo padėti savo kaimynui, ar supranti, kad atsakymas į giliausius, esminius tavo kaimynų poreikius yra Kristus?
Priežastis, dėl kurios mūsų bažnyčia egzistuoja, yra Jėzus Kristus. Trokštame pažinti Jį, patirti Jo meilę, garbinti Jį kartu, panašėti į Jį ir dalintis Juo su kitais. Todėl jei Dievas paliečia tavo širdį čia, bažnyčioje, jei sužinojai apie Jį kažką čia, tuomet eik ir dalinkis tuo su kitais. Imk, ką gauni, ir dalinkis. Jei matai sergantį žmogų savo darbovietėje ar mokslo įstaigoje, ar šeimoje, ar kur nors gatvėje, gali jam pasakyti: „Aš esu krikščionis ir tikiu, kad Dievas gydo žmones. Ar galėčiau už tave pasimelsti?“
Visą Bibliją su visais komentarais ir paaiškinimais bei žodynais galima apibendrinti vienu vieninteliu žodžiu: KRISTUS. Žmonės kartais klausia, kaip suprasti Senojo Testamento įvykius: žydų aukas, pranašystes, veikėjus. Vienintelis atsakymas - Kristus. Būtent tai prisikėlęs Jėzus sakė apie Senąjį Testamentą: Ir, pradėjęs nuo Mozės, primindamas visus pranašus, Jis aiškino jiems, kas visuose Raštuose apie Jį pasakyta (Lk 24, 27). Ir Paulius atkartoja tą patį: Nes visi Dievo pažadai Jame yra „taip“ ir Jame „amen“ Dievo šlovei per mus (2 Kor 1, 20). Visi Dievo pažadai yra įgyvendinti Kristuje. Biblija yra kristocentriška. Kristus apjungia visas Biblijos istorijas ir suteikia joms prasmę.
Laiško hebrajams autorius rašo: Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs tėvams per pranašus, o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius. Jis, Dievo šlovės spindesys ir Jo esybės tikslus atvaizdas, viską laikantis savo jėgos žodžiu, pats nuplovęs mūsų nuodėmes, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse, tapdamas tiek pranašesnis už angelus, kiek prakilnesnį už juos paveldėjo vardą (Heb1,1-4).
Kaip pažinti Dievą?
Jėzus sako: „Kas matė mane, matė ir Tėvą.“ Mes pažįstame Kristų žvelgdami į Jį. Ar Dievas tave myli? Žiūrėk į Kristų - Jis myli. Ar Dievas mus išgydys? Žiūrėk į Kristų - Kristus gydo. Viskas, ką norime sužinoti apie Dievą, yra Kristuje. Apreiškimas ateina per Kristų, o taip pat ir išgelbėjimas. Kaip žmogus gali pasiekti Dievą? Per Kristų. Jėzus sakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“ Jo pralietas kraujas ant kryžiaus atveria mums kelią pas Dievą.
Ne tik ateiname pas Dievą per Kristų, bet ir esame dėlei Kristaus. Gyvename dėlei Kristaus. Per Kristų. Kaip Kristus. Kodėl žmonės aukojasi ir keliauja į misijas, kur sąlygos blogesnės nei namie? Dėl Kristaus. Kodėl mes pasiryžę aukoti savo reputaciją ir būti kvaili pasaulio akyse? Dėl Kristaus. Kodėl turėčiau aukoti dalį pinigų bažnyčiai? Dėl Kristaus. Kodėl turėtume padėti vargšams ir stokojantiems? Dėl Kristaus. Kodėl mes, kaip bažnyčia, egzistuojame? Dėl Kristaus.
Viso mūsų gyvenimo prasmė yra Kristus. Norime tapti panašesni į Jį. Norime gyventi, kaip Jis gyveno, mylėti, kaip Jis mylėjo, kalbėti, kaip Jis kalbėjo, melstis, kaip Jis meldėsi. Štai ko Dievas trokšta iš mūsų - kad gyventume Kristuje, kad Kristus būtų mūsų pamatas.
Žmonės ieško prasmės, tikro gyvenimo įvairiausiais būdais. Hedonistai teigia, kad jei nori atrasti tikrą gyvenimą, stenkis patirti kuo daugiau įvairovės - keliauk, pažink kitokias kultūras, kitokį maistą. Tikro gyvenimo tikslas yra apkeliauti pasaulį, nakvoti geriausiuose viešbučiuose, paragauti skaniausio maisto, rengtis gražiausiais drabužiais, gyventi gražiausiuose namuose.
Kiti žvelgia į gyvenimą šiek tiek ciniškiau: viskas tuščia, viskas beprasmiška, viskas apgaulė. Jiems krikščionybė su visomis savo bažnyčiomis yra apgaulė. Tuo tarpu religingi žmonės mano, kad gyvenimą galima atrasti darant religingus darbus: kuo daugiau darysiu, tuo daugiau gyvenimo atrasiu. Tačiau Paulius sako: „Jūs nesuprantate.“ Turiningas, gilus, prasmingas, apstus, tikslingas gyvenimas yra įmanomas tik Kristuje. Ne vien užsiimant įdomia veikla ar patenkinant savo kūno poreikius. Galiu visa tai daryti, bet viduje vis tiek jaustis miręs ir tuščias.
Tu išgyveni depresiją, bet trokšti gyvenimo, išgyveni sunkumus santuokoje, bet trokšti gyvenimo. Kaip surasti gyvenimą, kai viskas slysta iš rankų? Biblija sako - Kristuje. Dievas dosniai mums teikia gyvenimą Kristuje. Be Kristaus nėra gyvybės. Paulius sako Laiške filipiečiams, kad be Kristaus viskas yra mėšlas, beprasmiška, šiukšlės.
Mes atrandame gyvybę, kai paklūstame Kristui. Per dieną patiriame daugybę pagundų. Esame gundomi pasakyti ką nors blogo apie kažką, nors žinome, kad tai apkalbinėjimas. Esame gundomi meluoti - nes patogiau pameluoti, nei pasakyti teisybę. Esame gundomi neatleisti, kai kas nors mus įskaudina. Kodėl turėčiau tuo momentu paklusti Dievui? Paklusti Dievui yra ne tik teisinga, bet ir veda į gyvenimą. Kaskart, kai esame gundomi ir pasirenkame paklusti Dievui, mes pasirenkame gyvenimą. Ir kaskart, kai pasirenkame nusidėti, mes renkamės mirtį. Nuodėmės atpildas - mirtis. Kai gyveni nuodėmėje, patiri atskyrimą nuo Dievo gyvybės.
Asmeniškas tikėjimas
Kokia nauda, jei Pauliaus frazė Man gyvenimas - tai Kristus nėra asmeniška? Ne tik gyvenimas - tai Kristus, bet MAN gyvenimas - tai Kristus. Paprasta pasiteisinti: „Tik šventieji gali teigti tokius dalykus, o aš negaliu. Turiu krūvą kitų įsipareigojimų - šeima, paskola… Juk suprantama, kodėl Paulius galėjo taip sakyti, - Dievas jį nuvertė nuo arklio, apakino, o paskui išgydė. Jei aš būčiau tokius dalykus patyręs, gal ir aš taip gyvenčiau ir paskui teigčiau, kad man gyvenimas - tai Kristus.“
Deja, krikščionybė mažai ko verta, jei ji skirta tik kitiems, bet ne man. Tada tai tik filosofija. Tai turi tapti tavo tikslu. Visomis jėgomis siek kartu su Pauliumi pasakyti: „Man gyvenimas - tai Kristus. Per ateinančias dienas, savaites, mėnesius noriu atrasti Kristų naujai, noriu atrasti gyvenimą Jame. Noriu vis labiau į Jį panašėti.“
Dievas myli visus. Bet ar tiki, kad Jis myli tave? Yra daugybė žmonių, kuriems sunku patikėti, kad Dievas myli jį asmeniškai. Jis myli ne tik visą bažnyčią, ne tik tuos, kurie kažką veikia bažnyčioje, bet Jis myli tave. Jis trokšta, kad būtent tu galėtum pasakyti: „Man gyvenimas - tai Kristus.“
Pirmiausia paklausk savęs, ką veiki su tuo, ką turi? Kažkiek laiko skiriu miegui, darbui, dar keliems būtiniems dalykams. Bet kaip aš praleidžiu savo likusį laiką? Ar jis skirtas Kristui? Ar mąstau apie Kristų tuomet, kai mano mintys neprivalo būti kažkur kitur? Ar skaitau Dievo žodį, meldžiuosi, ar dalinuosi Kristumi? Kaip paskirstau pinigus? Ar viską išleidžiu sau? Ar skiriu kažkiek Dievo karalystės darbams, vargšams, bažnyčiai?
Koks mano tikslas žvelgiant į ateitį? Ar tai vien karjeros planai, gražus namas, automobilis? Ar sakai: „Labiau už viską trokštu, kad mano gyvenimas vis labiau ir labiau panašėtų į Kristaus.“
Ko labiausiai reikia mano aplinkiniams? Ko labiausiai reikia mano vaikams, kad jų gyvenimas gerai susiklostytų? Ko labiausiai reikia mano tėvams prieš jiems iškeliaujant anapus? Ko labiausiai reikia mano giminėms, kaimynams, bendradarbiams, bendraklasiams?
Kristus yra tas brangakmenis, tas perlas, dėl kurio verta viską paaukoti. Laikas, pinigai, bažnyčios veikla, mano gyvenimas ir karjera, planai ir tikslai, dabartis ir ateitis - viskas dėl Kristaus. Jis - vienintelis, kurio siekiu. Man gyvenimas - tai Kristus.
Andrius Markevičius yra „Vynuogyno“ bažnyčios pastorius