Šių metų balandžio 25 d. Utenoje vyko 2 dalių šlovinimo seminaras „Naują giesmę giedokime Viešpačiui“.
Seminaro metu paprastai tikimasi ko nors išmokti ar pasipraktikuoti. Šlovinimo seminaro tikslas - mokytis šlovinti Dievą.
Suprantama, kad iki galo to neišmokstama, ypač per vieną seminarą, tačiau pasitobulinti galima.
Tad kas gi yra šlovinimas? Apie tai ir buvo kalbama pirmoje seminaro dalyje, kurioje trys pranešėjai skaitė 10 minučių trukmės pranešimus. Klaipėdos krikščioniško jaunimo grupės vadovas Dainius Zviezdrys dalijosi mintimis, kas yra šlovinimas ir garbinimas, kuo jie skiriasi, kokią vietą krikščionio gyvenime užima Dievo šlovinimas. „Kas gieda, meldžiasi dvigubai“, citavo Dainius Bažnyčios Tėvų mintis.
Po jo kalbėjo Zarasų Tikėjimo žodžio bažnyčios pastorius Ugnius Meškas. Jis dalijosi mintimis apie šlovinimą iš bendruomenės nario, o ne šlovintojo pozicijos. Ugnius kalbėjo, ką jis jaučia, ko tikisi ar laukia iš šlovintojų. Šlovinimas yra ir „reginys“ žmonėms: svarbu giesmių turinys, perėjimai tarp giesmių, žodžiai, tonacijų aukštis.
Paskutinį pranešimą skaitė Šiaulių Tiesos žodžio bažnyčios šlovinimo vadovė Rūta Tumulienė. Rūta kalbėjo, kaip svarbu ruošti savo širdį. Ji kvietė pirma eiti pas Dievą, o tada į pasaulį. Tik pabuvus kartu su Viešpačiu vienumoje, žinosi, kur nori nuvesti kitus.
Po kiekvieno pranešimo seminaro vedėjas užduodavo pranešėjams įvairius klausimus. Kaip jis ar ji pradėjo šią tarnystę - šlovinti Dievą giesme? Kas buvo sunkiausia šios tarnystės pradžioje? Su kokiais iššūkiais tenka susidurti? Kas labiausiai džiugina? Ką būtų galima patirti jauniems krikščionis, kurie irgi nori taip tarnauti Dievui?
Buvo įdomu klausytis atsakymų, kurie kartu buvo ir liudijimai.
Po neilgos pertraukėlės seminaro dalyviai buvo pakviesti į darbo grupes. Viena grupė paruošė bendrą vakaro giesmę, kurią seminaro pabaigoje kartu atliko.
Antroji seminaro dalis - tai šlovinimo vakaras Utenos Vyturių progimnazijos salėje. Šlovinimą vedė jaunimo grupės iš Klaipėdos, Šiaulių, Utenos, o vakarą užbaigė šlovintoja iš Zarasų Inga.
Buvo įdomu išgirsti dalyvių atsiliepimus apie tai, su kokias lūkesčiais jie važiavo į šlovinimo seminarą ir ar tie lūkesčiai buvo patenkinti.
Tikintieji važiavo į seminarą tikėdamiesi daugiau sužinoti, įsitvirtinti tikėjime, būti padrąsinti šlovinti, pasisemti įkvėpimo tarnauti šiame Viešpaties lauke. Daugumos dalyvių lūkesčiai buvo patenkinti. Smagu buvo pabūti kartu tikintiesiems iš įvairių Aukštaitijos krikščioniškų bendruomenių. Iš tiesų tarnauti Dievui galima įvairiais būdais, kiekvienas tai tedaro pagal savo sugebėjimus. Giesmės, giedamos pritariant muzikos instrumentams ar be jų, yra tarnavimo Dievui dalis. Gera matyti jaunus žmones šlovinant Viešpatį giesme. Ekleziastas sako „Jaunuoli, džiaukis savo jaunyste! Tegul tavo širdis džiugina tave ir eik, kur tavo širdis traukia ir kur akys mato, bet žinok, kad už viską turėsi atsiskaityti prieš Dievą <...> Prisimink savo Kūrėją jaunystėje, nelauk, kol ateis piktos dienos ir metai, apie kuriuos sakysi: „Man jie nepatinka“ (Ekl 11, 9 - 12, 1).
Galbūt kai kam šis seminaras padėjo apsispręsti, kur skirti savo jėgas.
Tikiuosi, jog tai ne paskutinis šlovinimo seminaras, ir viliuosi, kad bendruomenių šlovintojų troškimas susiburti, dalintis patirtimi bei įžvalgomis neišblės, bet įsiliepsnos. Didelis ačiū visiems seminaro dalyviams.