Rima, 32 m., Tauragė
Priklausomybė yra aktuali ir pastaruoju metu plačiai aptarinėjama problema. Ją svarsto psichologai, socialinį žmogaus gyvenimą tyrinėjantys specialistai ir kiti. Priklausomybių rūšių taip pat sparčiai daugėja. Plačiausiai aptariamos yra šios priklausomybių rūšys: nuo narkotinių medžiagų, alkoholio, tabako, azartinių lošimų, interneto, darboholizmo iki pirkimo...
Be abejo, labai svarbu apsibrėžti, kas yra priklausomybė, suprasti, kada laisvai kontroliuojamas žmogaus veiksmas tampa jį pavergiančiu įpročiu. Specialistai teigia, kad priklausomybė yra toks socialiai žalingas elgesys, dėl kurio pradeda nukentėti socialus žmogaus gyvenimas - darbas, socialiniai ryšiai, šeima bei pati asmenybė.
Jūs klausiate, ką daryti, jei vyras kamuojamas priklausomybės. Mano manymu, reikėtų vengti artimoje aplinkoje vartoti tokias sąvokas kaip „priklausomybė“ ir pan. Jos „paralyžiuoja“ problemų turintį asmenį, jus pastato į aukštesnę poziciją, kaip „sveiką“ žmogų, o žalingų įpročių turintį žmogų paverčia „ligoniu“. Siūlyčiau tokias sąvokas kaip „priklausomas asmuo“ vartoti tik specialistams nustačius konkrečią priklausomybės formą kaip patologinį sutrikimą. Tai padės jums neprarasti (ar bent jau nepabloginti) santykių su savo sutuoktiniu.
Suvokiant, kad kiekvienas pagalbos teikimas yra labai sąlygiškas ir priklauso nuo daugelio aplinkybių bei joje esančių žmonių, siūlyčiau tokius reagavimo į šią problemą žingsnius:
1. Atvirai su vyru pasikalbėkite apie šią problemą. Venkite kaltinimo, priekaištų, erzulio. Iš anksto apmąstykite, ką norėsite pasakyti. Stenkitės apmąstyti, kokios emocinės reakcijos jus gali apimti, - jas reiktų įveikti ir kalbėtis ramiai. Pokalbyje išsakykite, kaip jūs jaučiatės, kaip ši susidariusi situacija jus veikia, kaip ją matote jūs, ko jūs tikitės iš jo ir t. t. Labai svarbu išties išgirsti kitą pusę.
2. Jei jūsų vyras pripažįsta savo problemą (ar pripažins pokalbio metu), kalbėkitės kaip jūs, kaip šeima, galite šią problemą spręsti. Aptarkite sąlygas ir priemones, kurios padėtų jam įveikti laiką „suryjančius“ užsiėmimus.
3. Aptarkite ir kartu sukurkite tinkamą ir patrauklią alternatyvią aplinką, kurioje jūsų vyras ir visi šeimos nariai realizuos jūsų vyrui taip reikalingą norą įsitraukti ir veikti. Be alternatyvios veiklos, naujų tikslų ir iššūkių pakeisti savo įpročius labai sudėtinga ir net neįmanoma.
4. Aptarkite būdus, kaip bus įveikiami „pagundymai“ sugrįžti prie senųjų įpročių. Galbūt jis galės pasikalbėti su jumis ar pan. Taip pat svarbu aptarti, kaip elgsis jūsų vyras tuomet, kai jam nepavyks laikytis jūsų susitarimo ir jis grįš prie senųjų įpročių. Ką jis darys tuomet? Turite apsvarstyti aiškų planą, kaip elgtis ir reaguoti tuomet. Tik pastovus naujų įpročių diegimas ir nepasidavimas nesėkmėms atneš taip laukiamus pokyčius.
Pabaigai norėčiau pasakyti, kad artimųjų priekaištai, smerkimas, atmetimas nepadės žmogui įveikti netinkamo elgesio. Kaip sakė apaštalas Paulius, taisyti netinkamai besielgiantį žmogų turime „romumo dvasioje“ (Galatams 6, 2), nes mes patys esame silpni ir mums visiems reikalingas kitų palaikymas ir pakantumas.
Taip pat svarbu suvokti, kad niekas negali pakeisti kito žmogaus. Pats žmogus (jei jis turi problemų) turi suprasti savo problemas, jas pripažinti ir tik tuomet imtis priemonių bei, artimiesiems padedant, stengtis jas įveikti. O mums duota nuolankiai tarnauti malda, juos užtariant.
Pastorius Ramūnas Jukna
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas