1. Evangelijos pagal Joną autorius rašo: "Dievo niekas niekados nėra matęs" (Jn 1, 18), bet Pradžios knygoje parašyta: "Aš regėjau Dievą veidas į veidą" (Pr 30, 32) ir Išėjimo knygos 24 skyriaus 10-11 eilutėse skaitome: "Jie matė Dievą... Gal Jono evangelijos autorius neskaitęs Toros?"...
Paaiškinkite.
2. Kodėl Bendrijos „Tikėjimo žodis" 2007 m. išleistoje Biblijoje nėra Juditos ir kitų Senojo Testamento knygų?
Viačeslavas, 52 m., Vilnius
Jūs užduodate du klausimus, į kuriuos iš Dievo malonės pasistengsiu atsakyti.
1. Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus, Tėvo prieglobstyje esantis, mums Jį apreiškė (Evangelija pagal Joną 1, 18). Čia sutinkame prieštaravimą apreiškimui, kurį patyrė Mozė, nors tuo laiku niekas negalėjo regėti Dievo. Išėjimo knygoje skaitome: Mano veido negalėsi matyti, nes žmogus, mane pamatęs, negali išlikti gyvas (Iš 33, 20). Tačiau patriarchas Jokūbas sakė: Aš regėjau Dievą veidas į veidą ir išlikau gyvas (Pr 32, 30).
Suprantu, kad jus domina žodžiai „regėjau Dievą veidas į veidą", tačiau kad juos suprastume, derėtų perskaityti didesnę Šventojo Rašto ištrauką. Pradžios knygos 32 skyriuje rašoma, kaip patriarchas Jokūbas naktį susitiko vyrą, su kuriuo grūmėsi iki aušros (Pr 32, 24). Šis vyras atsirado netikėtai, buvo nežemiškos kilmės, turėjo galią palaiminti ir pakeitė Jokūbo vardą, pavadindamas jį Izraeliu, o tai reiškia „kovojai su Dievu ir su žmonėmis ir nugalėjai" (Pr 32, 28). Po šio įvykio Jokūbas pavadino tą vietą Penieliu: „Aš regėjau Dievą veidas į veidą ir išlikau gyvas" (Pr 32, 30).
Atidžiau perskaičius šią ištrauką kyla keletas klausimų. Pirma, kodėl tas vyras klausia Jokūbo vardo? Antra, kodėl taip ilgai grūmėsi? Jei čia buvo pats Dievas, tai Jis tikrai turėjo žinoti Jokūbo vardą, be to, žmogiškų jėgų juk negalime lyginti su dieviškąja galia, tiesa? Tai, kad jis pasako Jokūbui, jog šis kovojo su Dievu, gali reikšti, kad tas vyras atėjo nuo Dievo su žinia, kaip Dievo siųstas angelas.
Panašiai nutiko ir Jozuei, kai jis būdamas prie Jericho pamatė prieš save stovintį vyrą, kuris rankoje laikė nuogą kardą. Jozuės paklaustas, kas jis, šis atsakė: Aš atėjau kaip Viešpaties pulkų vadas (Joz 5, 13-14).
Taigi Biblijoje aprašyti keli panašūs regėjimai ar susitikimai su nežemiškos kilmės asmenimis, Dievo siųstais angelais. Jokūbas taip pat regėjo Dievo angelą.
Išėjimo knygoje skaitome ir apie susitikimą su Dievu: Tada užkopė Mozė, Aaronas, Nadabas, Abihuvas ir septyniasdešimt Izraelio vyresniųjų. Ir jie matė Izraelio Dievą: po Jo kojomis buvo tarsi grindinys iš safyro akmens, tarsi skaidrus dangus. Ir Jis nekėlė savo rankos prieš Izraelio vaikų vyresniuosius. Jie matė Dievą, valgė ir gėrė (Iš 24, 9- 11).
10 eilutėje sakoma, kad jie matė Izraelio Dievą, tačiau Jonas (Jn 1, 18) rašo, kad niekas niekada nėra matęs Dievo. Atrodytų, kad čia esama prieštaravimo: vienas autorius sako, jog niekas nėra matęs Dievo, o kitas teigia: „jie matė". Tačiau, ką reiškia žodžiai „matė Izraelio Dievą", paaiškina ši eilutė: Po Jo kojomis buvo tarsi grindinys iš safyro akmens, tarsi skaidrus dangus. Jie - Mozė, Aaronas, Nadabas, Abihuvas ir septyniasdešimt Izraelio vyresniųjų - matė dangišką spindėjimą.
11 eil. pasakoma, kad Viešpats nekėlė prieš juos savo rankos. Apie tai užsimenama ir Išėjimo knygos 18 skyriuje: Po to Jetras, Mozės uošvis, aukojo Dievui deginamąją auką ir atnašas. Tada Aaronas ir visi Izraelio vyresnieji drauge su Mozės uošviu valgė Dievo akivaizdoje (Iš 18, 12).
Jūs klausiate: „Gal Jono evangelijos autorius neskaitęs Toros?" ir prašote paaiškinti šį nesusipratimą. Nemanau, kad apaštalas Jonas nebūtų susipažinęs su Tora. Evangelijos pagal Joną prologe (1-18 eil.) skaitome: Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. <...> Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę... Tai labai panašu į Pradžios knygos pirmo skyriaus pirmą eilutę: Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę.
Ketvirtos evangelijos autorius, manau, puikiai suprato, kas yra tas Žodis ir ne tuščiai sako, kad Dievo niekas niekados nėra matęs, nes Dievas yra Dvasia, o Dvasios mes negalime matyti. Nors Senajame Testamente Dievas apsireikšdavo/pasirodydavo žmonėms angelo ar žmogaus pavidalu, tačiau tai nėra įrodymas, kad Dievas būtent taip ir atrodo. Tai būdavo tik laikini Jo pavidalai, kuriuos Jis pasirinkdavo, kad galėtų kalbėtis su savo žmonėmis. Tik Jėzus, viengimis Dievo Sūnus, yra matęs Tėvą - Dievą, tokį, koks Jis yra iš tikrųjų.
Jonas, kuris užrašė, kad niekas nėra matęs Dievo, pirmame savo laiške rašo: Dievo niekas niekada nėra matęs. Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka, ir Jo meilė mumyse tobula tampa (1 Jn 4, 12).
Šiandien Dievą regime vienas kito meilėje.
2. Kodėl Bendrijos „Tikėjimo žodis" 2007 m. išleistoje Biblijoje nėra Juditos ir kitų Senojo Testamento knygų?
Yra protokanoninės (gr. k. protos - pirmas) arba Pirmojo kanono Biblijos versija, o papildomos knygos, esančios greta protokanoninių Septuagintoje, vadinamos deuterokanoninėmis knygomis (gr. k. deuteros - antras). Juditos knyga priskiriama prie deuterokanoninių arba Antrojo kanono knygų, kurios dar vadinamos apokrifinėmis knygomis. Žodis apochrypha reiškia „paslėpti dalykai", kas ir nurodo į literatūros žanro paslaptingumą ir ezoteriškumą. Šių raštų nėra hebrajiškame Senajame Testamente, tačiau jie randami kai kuriuose Septuagintos rankraščiuose, kurie buvo baigti rinkti apie 250 m. prieš Kristų, Aleksandrijoje, Egipte.
Protestantų vertimuose šių knygų nėra, todėl ir Bendrijos „Tikėjimo žodis" 2007 m. išleistoje Biblijoje nėra Juditos ir kitų knygų. „Tikėjimo žodis" yra protestantiška bažnyčia.
Daugiau informacijos apie tai galite rasti mano ankstesniame atsakyme apie apokrifus http://www.btz.lt/lt/klausimai---atsakymai/1/2253 Taip pat siūlau dar paskaityti straipsnį, kurį rasite čia: http://www.prizme.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=298&Itemid=91
Pastorius Darius Venslovas
