Norėčiau, kad paaiškintumėte, kas, pagal jus, Šventajame Rašte yra aprašomos didžioji paleistuvė ir jos dukros. Ačiū.
Greičiausiai turite omenyje ištrauką iš Apreiškimo knygos:
„Tuomet atėjo vienas iš septynių angelų, turėjusių septynis dubenis, ir prakalbino mane, sakydamas: „Eikš, aš parodysiu tau teismą didžiosios paleistuvės, sėdinčios ant daugybės vandenų. Su ja ištvirkavo žemės karaliai, ir jos ištvirkavimo vynu pasigėrė žemės gyventojai“. Ir jis Dvasia nunešė mane į dykumą. Ir aš išvydau moterį, sėdinčią ant skaisčiai raudono žvėries, pilno piktžodžiavimo vardų, turinčio septynias galvas ir dešimt ragų. Moteris buvo apsivilkusi purpuru ir škarlatu, išsipuošusi auksu, brangakmeniais ir perlais. Ji laikė rankoje aukso taurę, pilną savo ištvirkavimo šlykštybių ir nešvarumų. Ant jos kaktos buvo užrašytas vardas: „Paslaptis, didžioji Babelė, ištvirkėlių ir žemės šlykštybių motina“ (Apr 17,1-5).
Kalbant apie Apreiškimo Jonui knygą ir norint ją suprasti, svarbu atsižvelgti į pirminį jos atsiradimo tikslą - paguosti, sustiprinti, padrąsinti nuožmius persekiojimus patiriančią ankstyvąją bažnyčią. Minėtoje ištraukoje angelas rodo Jonui, kaip bus nuteista didžioji paleistuvė - ta, kuri „girta nuo šventųjų kraujo ir nuo Jėzaus liudytojų kraujo“ (Apr 17, 6). Ši paleistuvė skyriaus gale yra įvardinama kaip miestas: „Ta moteris, kurią regėjai, yra didysis miestas, valdantis žemės karalius“ (Apr 17,18). Taigi paleistuvė - miestas, kuriam pavaldūs daugybė kraštų, daugybė karalių. 18-ame skyriuje šis miestas pavadinamas Babele (žr. 10 eil.).
Na, o Biblijos tyrinėtojai teigia, jog Babele vadinama senovės Roma, politinis ir ekonominis Romos imperijos centras. Roma pasižymėjo didžiule prabanga, stabmeldystėmis, amoralumu. Romėnų istorikas Tacitas Romą apibūdino kaip vietą, kurioje susitiko viso pasaulio bjaurystės ir niekšybės. O filosofas Seneka šį miestą vadino bjauria pamazgų duobe. Didžiąja paleistuve Roma vadinama turbūt pirmiausia dėl to, kad ji visiškai atmeta Dievą, negailestingai naikina bažnyčią ir pati keliasi į Dievo vietą. Kaip žinia, ne vienas Romos imperatorius vadino save dievu ir vertė žmones juos garbinti. Jonui rašant Apreiškimo knygą (greičiausiai I a. pab., valdant imperatoriui Domicianui (81-96m.), Romos imperijoje jau buvo įsiplieskę krikščionių persekiojimai. Šio imperatoriaus inicijuoto persekiojimo metu, sakoma, buvo nužudyta apie 40 tūkst. krikščionių. Taigi Jono aprašomas Babelės paveikslas visiškai atitinka tuometinės Romos paveikslą. Tampa suprantamas ir angelo drąsinantis žodis bažnyčiai, jog tokia Romos savivalė visuomet nesitęs, savo metu Dievas ją nuteis: „Babele, galingasis mieste, per vieną valandą įvyko tavo teismas!“ (Apr 18,10).
Tad, jei „didžiosios paleistuvės“ epitetas priskirtinas senovės Romai, tuomet ji yra „motina“ tų žmonių ir minių bei tautų, kurios perima jos vertybes ir daro tą patį, ką ir ji: „Eikš, aš parodysiu tau teismą didžiosios paleistuvės, sėdinčios ant daugybės vandenų. <...> Vandenys, kuriuos regėjai, kur sėdi paleistuvė, yra žmonės, minios, tautos ir kalbos.“ (Apr 17,1.15). Šios eilutės parodo didžiulę Romos įtaką jos imperijai pajungtoms tautoms.
Pastorius Mindaugas Sakalauskas
