Pradžios knygoje 1 skyr. 27 eilutėje rašoma, kad Dievas sukūrė vyrą ir moterį, tai buvo 5-6 diena. Po to 2 skyr. 22 eilutėje (jau po 7 poilsio dienos) rašoma, kad sugalvojo sukurti vyrui padėjėją - moterį.
Jono 1,18: „Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus, Tėvo prieglobstyje esantis, mums Jį apreiškė". Jono 4, 24: "Dievas yra Dvasia, ir Jį garbinantys turi garbinti dvasioje ir tiesoje". Ar tiesa, kad Dievas pirmiausia sukūrė žmogų, kaip dvasinę būtybę (pagal savo atvaizdą, o Jis - Dvasia), ir vėliau jam davė kūną? 1 Korintiečiams 15, 45: "Taip ir parašyta: „Pirmasis žmogus Adomas tapo gyva siela"; paskutinysis Adomas - gyvybę teikiančia dvasia". Ar Jėzaus nuotaka, kaip antroji Ieva, yra paimta iš Jo kaulų?
Tadas, 26 m., Vilnius
Be jokios abejonės, žmogus iš pat pradžių buvo sukurtas kaip dvasinė būtybė - amžinai gyvensianti, gebanti bendrauti su Dievu, visgi ne be kūno. Mat Raštas liudija, kad Dievas žmogų padarė iš žemės dulkių (Pr 2, 7), o apie moterį pasakyta, kad ji buvo padaryta iš Adomo šonkaulio (Pr 2, 21-22). Tai leidžia tvirtinti, jog pirmoji pora nuo pat pradžių turėjusi kūną. Adomas, išvydęs Ievą, taria: „Štai kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno!" (Pr 2, 23). O Jėzus tvirtina, jog dvasia neturi nei kūno, nei kaulų (žr. Lk 24, 39). Tik „nulipdęs" žmogaus kūną, Dievas įkvepė į jo šnerves gyvybės kvapą ir žmogus tapo gyva siela (žr. Pr 2, 7). Kad pirmi žmonės turėjo kūnus, paliudija ir tai, kad jie valgė vaismedžių vaisius, taip pat ir prisikėlęs Kristus, siekdamas įtikinti mokinius, jog Jis esąs kūne, paprašo jų maisto ir valgo jų akyse (žr. Lk 24, 39-43). Be to, ir po kritimo žmonės regi vienas kito kūno nuogumą, jo gėdijasi ir bando pridengti figmedžio lapais. Ar įmanoma medžiaga pridengti dvasią? Taigi galime teigti, jog žmogus nuo pat pradžių turėjo ne tik dvasinį, bet ir kūniškąjį pradą.
Atsakant į antrąjį Jūsų klausimą, reiktų pastebėti, jog Šventasis Raštas neduoda jokio pagrindo Bažnyčios vadinti antrąja Ieva, tad ir ieškoti jos ištakų analogijų Ievos pradėjimo pavyzdžiu būtų nenuoseklu. Visgi mokydamas apie vyro ir žmonos tarpusavio santykius, apaštalas Paulius juos gretina su Kristaus ir Bažnyčios santykiais, kartu parodydamas Bažnyčios pradžią Kristuje ir priklausomybę nuo Jo: „Mes gi esame Jo kūno nariai, iš Jo kūno ir kaulų" (Ef 5, 30). Tik kūną ir kaulus, be abejo, derėtų suprasti metaforiškai, nes Bažnyčia yra dvasinis organizmas, gimęs iš/per Žodį, tapusį kūnu.
Pastorius Mindaugas Sakalauskas
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas