Lankau „Tikėjimo žodžio" bažnyčios pamaldas sekmadieniais, pamaldų pabaigoje meldžiamasi už poreikius lapeliuose. Man iškilo klausimas, kaip galima melstis nežinant, kas tuose lapeliuose užrašyta?
Ar tai nėra panašu į burtininkavimą? Aš asmeniškai abejoju tokia užtarimo malda. Dėkui už atsakymą.
Suprantu Jūsų dvejones. Kai susiduriame su mistiniais dalykais, kyla dvejonių. O malda visuomet išliks slėpiniu, kad ir kiek įgytume biblinio pažinimo.
Sakote, kaip galima melstis, nežinant už ką meldžiamasi? Galima. Tiesą sakant, labai dažnai nežinome, už ką meldžiamės: „Taip pat ir Dvasia padeda mūsų silpnumui. Nes mes nežinome, ko turėtume melsti, bet pati Dvasia užtaria mus neišsakomom dejonėm. Širdžių Tyrėjas žino Dvasios mintis, nes Ji užtaria šventuosius pagal Dievo valią. Be to, mes žinome, kad mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems" (Rom 8, 26-28).
Sutinku, kad malda yra konkretesnė, kai žinomas aiškus poreikis. Tačiau ką daryti, jeigu bendruomenė didelė ir poreikių daug? Todėl ir yra toks pasitvarkymas. Poreikį užrašantis žmogus, jį jau iškalba Dievui, jau meldžiasi. Atnešęs jį į bendruomenę, bendroje maldoje dar sykį yra sustiprinamas, girdėdamas, kaip jo tikėjimo broliai ir sesės drauge su Šventąja Dvasia šį ir kitus poreikius užtaria prieš Tėvą.
Dievas atsako į tikėjimu paremtas maldas (Lk 5, 17-26). O maldoje bendruomenė solidarizuojasi ir palaiko kenčiančius, tarsi sakydama: „Pasitikėk Dievu, Kristus už tave, viskas išeina į gera Jį mylintiems."
Be abejonės, tai nėra vienintelis maldos būdas. Namų grupelėse niekada poreikių nerašome ant lapelių, nes galima išklausyti kiekvieną ir susijungti su juo maldoje, jau žinant konkretų poreikį, dėl kurio prašome Dievo malonės.
Pastorius Giedrius Saulytis
