Sveiki! Vienoje "Tikėjimo žodžio" bendruomenėje, kurią lankau, pamaldų metu žmogus, atsakingas už maldą, visada vartoja tokius posakius: "Skelbiu Kristaus kraujo apsaugą", "Skelbiu Dievo angelų apsaugą". Naujajame Testamente aš niekur neradau paliepimų taip daryti. Ar tokia teologija teisinga?
Ačiū už atsakymą.
Dėkui už kritinę pastabą! Mano manymu, Jūs esate visiškai teisus, abejodamas paminėtų "skelbimų" pagrįstumu Naujajame Testamente, nes raginimų ar tiesioginių pavydžių taip daryti aš taip pat nerandu. Kodėl tada taip kartais pas mus sakoma?
Manau, kad pagrindinė šių bažnytinių klišių priežastis yra charizminėse bažnyčiose išpopuliarintas mokymas apie "tikinčiojo valdžią", kuris kadaise buvo pasiekęs ir mūsų bažnyčią. Pagal šį mokymą tikintysis privalo naudoti jam suteiktą valdžią ir "dvasios ginklus", drąsiai skelbdamas bei išpažindamas tam tikras dvasines tiesas, kovodamas su pasipriešinimu ir darydamas įtaką dvasiniam pasauliui.
Nors dvasinė kova tikrai yra reali ir mums būtina atgamtinė Dievo pagalba bei apsauga, mano įsitikinimu, turėtume teisingai sudėti akcentus. Pirma, valdžią turi Dievas, todėl krikščioniui labiau dera prašyti ir pasitikėti Dievu, nei nurodinėti, kas ir kur turėtų vykti dvasiniame pasaulyje. Antra, Kristaus kraujas reiškia mūsų Viešpaties mirtį, todėl tokius žodžius reikėtų vartoti ypač pagarbiai, atsakingai ir apgalvotai. Trečia, siūlyčiau nenurodinėti, ką turėtų veikti angelai - pasitikėkime, kad Dievas atsilieps į nuolankų prašymą mus apsaugoti, pasiųsdamas juos ten, kur jie iš tiesų yra reikalingi.
Galiausiai, man atrodo, jog tikrai sveika į save pažvelgti iš šono (jei to nepadarysime patys, tai padarys kiti), naujai pasveriant savo teologiją (ją bet kuriuo atveju turi kiekvienas), turimus įpročius bei atnaujinti savo žodyną.
Pastorius Darius Širvys
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas