Ramybė Jums. Žinau, kad anksčiau bažnyčia "Tikėjimo Žodis" praktikavo kalbėjimą kitomis kalbomis. Leiskit paklausti, ar tai dar praktikuojama, ir jei taip, kokia iš to dvasinė nauda.
Ačiū.
Renatas
33 metai
Kaunas
Visų pirma trumpai atsakysiu - taip, malda kitomis kalbomis bažnyčiose „Tikėjimo žodis" tebepraktikuojama. Greičiausiai nesuklysiu, sakydamas, kad tebepraktikuojame tai, ką išmokome anksčiau. Šiuo metu apie maldą kitomis kalbomis specialiai nepamokslaujame, nebent užsimename vienu kitu žodžiu ir raginame, kad tai netaptų formaliu „burbėjimu".
Atsakydamas į klausimą, kokia iš to dvasinė nauda, pacituosiu apaštalo Pauliaus žodžius iš laiško Korintiečiams: „Kas kalba kalbomis, ne žmonėms kalba, bet Dievui; niekas jo nesupranta, nes jis dvasioje kalba paslaptis. <...> Kas kalba kalbomis, pats save ugdo. <...> Aš norėčiau, kad jūs visi kalbėtumėte kalbomis <...>. Dėkui mano Dievui, aš kalbu kalbomis daugiau už jus visus. <...> Nedrauskite kalbėti kalbomis" (1 Kor 14).
Korintiečiams apaštalas aiškina, kad kalbėjimas kitomis kalbomis nėra išskirtinis dvasingumo ženklas, ir bendruomenės susirinkimas jokiu būdu neturi tapti vien kalbėjimu kitomis kalbomis. Jis dar atskiria maldą kitomis kalbomis nuo Dvasios ištarmių kitomis kalbomis, kurios bendruomenėje turėtų būti kalbų aiškinimo dovanos pagalba išaiškinamos, nes kitaip jos yra beprasmės.
Pats iš savo patirties galiu paliudyti, kad malda kitomis kalbomis man yra didelis palaiminimas. Sunkiai įsivaizduoju savo dvasinį gyvenimą be šitos malonės dovanos.
Pastorius Gabrielius Lukošius