Norėčiau, kad paaiškintumėte šią Evangelijos ištrauką: „Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje blaškysis sielvarto slegiamos tautos, jūrai baisiai šniokščiant ir šėlstant. Žmonės sustings iš baimės, laukdami to, kas turės ištikti pasaulį, nes dangaus galybės bus sudrebintos.
Tada jie išvys Žmogaus Sūnų, ateinantį debesyje su jėga ir didžia šlove. Kai tai prasidės, atsitieskite ir pakelkite galvas, nes artėja jūsų atpirkimas." Ir Jis jiems pasakė palyginimą: „Stebėkite figmedį bei visus kitus medžius. Kai jie ima sprogti, jūs patys matote ir žinote, kad vasara jau arti. Taip pat pamatę visa tai vykstant, žinokite, kad arti yra Dievo karalystė. Iš tiesų sakau jums: ši karta nepraeis, iki visa tai įvyks"(Lk 21, 25-32). Juk praėjo tiek daug kartų, o visa tai, ką kalbėjo Jėzus, dar neįvyko. Kaip šitai suprasti?
Luko evangelijos 21 skyriuje skaitome Jėzaus pranašystes apie du skirtingus ateities įvykius: artėjantį Jeruzalės šventyklos sugriovimą ir antrąjį Jėzaus sugrįžimą, kuriam artėjant, vyks minėti ženklai. Tad, kai Jėzus kalba apie nepraeisiančią kartą, greičiausiai turi omenyje kartą, kuri bus liudininkė šventyklos sugriovimo (šventykla buvo sugriauta 70 po Kr.), arba kartą, kurios dienomis vyks paskutinių laikų ženklai - dangaus galybių sudrebinimas, ženklai saulėje, mėnulyje, žvaigždėse, žmones stingdanti baimė. Kitaip tariant, ta žmonijos karta, kuri sulauks dangaus kūnų sudrebinimo, gali tikėtis tuomet įvyksiančio antrojo Jėzaus atėjimo.
Pastorius Mindaugas Sakalauskas
