Sveiki, pastoriau Giedriau.
Net nežinau, nuo ko pradėti. Klausiau kelis jūsų pamokslus (parsisiunčiau iš interneto) ir juose tikrai pajutau jūsų tikėjimą, tikrąją jėgą, todėl panorau jums parašyti, nes man reikia pagalbos... Noriu geriau pažinti Dievą ir eiti tuo keliu, kurį man jis skyrė. Vienas žmogus man sakė, kad mano kelias ypatingas, tik reikia jį surasti. Ir aš norėčiau jį atrasti, bet savo jėgomis to neįstengsiu padaryti.
Tiesa, aš net prisistatyti pamiršau. Mano vardas Gintaras, man 18 metų. Esu keistas, liūdnas ir depresuojantis žmogus, bet tikiu, kad tai tik dėl to, kad einu ne man skirtu keliu, o kai jį atrasiu, tikiu, kad viskas pasikeis.
Gintarai, ačiū už atvirą ir įdomų laišką. Džiugu, kad ieškai Dievo ir nori eiti Jo tau skirtu keliu. Tikriausiai esi skaitęs Jėzaus žodžius: „Erdvūs vartai ir platus kelias veda į pražutį, ir daug yra juo einančių. Tačiau ankšti vartai ir siauras kelias veda į gyvenimą, ir tik nedaugelis jį atranda". Todėl ne vien tau, bet visiems mums reikia įdėti nemažai pastangų, kad gyventume Dievui priimtiną gyvenimą ir būtume Jo valios vykdytojai.
Tačiau, kita vertus, nereikėtų per daug nusiminti, ar manyti, jog paprastiems žmonėms, tokiems kaip mes, tai apskritai nepasiekiama. Jėzus yra pasakęs, jog Jis yra kelias, tiesa ir gyvenimas. Taigi pradėkime nuo nedidelių žingsnelių - šaukimes Jėzaus, prašykime Jo pagalbos, kad Jis siųstų savo Dvasią, kuri ir pašventina mus, ir įgalina garbinti Dievą. Kalbėkis su Jėzumi, ir gyvenimas tikrai keisis. Tačiau taip pat nereikia manyti, jog einant Viešpaties keliu visuomet bus linksma. Juk sekdami Jėzų, mes ateiname į savo golgotas. Mirdami su Juo, prisikeliame. Taigi šiame kelyje ir baimė, ir skausmas, ir užtikrintumas, ir naujas, nuostabus amžinas gyvenimas.
Viešpats tesuteikia savo malonės ir jėgų tavo dvasinėje kelionėje.
Kristuje,
Pastorius Giedrius Saulytis