Kaip visi žinome, šiais laikais labai paplitusi ir vis labiau plinta pornografija. Galiu prisipažinti, kad kartais ir mane užvaldo noras pažiūrėti, ir ne visada esu tikras, kad tai žiūrėti yra nuodėmė.
Labai norėčiau, kad Dievas sunaikintų šį juodą verslą visame pasaulyje, bet, matyt, dar ne laikas... Tačiau, tikiu, greitai tas laikas ateis.
Mano klausimas būtų toks: kaip melstis, kad Dievas mane išgirstų, nes aš visada prašau Dievo, kad manęs neapleistų įvairiais gundymais ir nuodėmėmis? Noriu visam gyvenimui išrauti iš savęs šitą blogybę. Žinau, kad tik vienintelis Dievas gali man padėti, bet gal problema yra tai, kad aš netinkamai ar nenuoširdžiai meldžiuosi? Ačiū už atsakymą.
Sveiki, tikrai ačiū už nuoširdų ir aktualų klausimą. Manyčiau, kad viena iš kliūčių, trukdančių visam laikui atsikratyti aistros pornografijai, gali būti dvejonės dėl pornografijos nuodėmingumo, kaip jūs ir sakot: „ne visada esu tikras, kad tai žiūrėti yra nuodėmė“. Neužtikrintumas, kad erotiniai vaizdiniai yra blogybė ir neša mirtį (kiek vėliau paminėsiu, kaip tai gali pasireikšti), neleidžia tvirtai pasiryžti stoti į žūtbūtinę kovą su šia aistra. Juk turbūt skirtingai reaguotume, jei prie kojos glaustųsi mažas švelnus kačiukas ir jei artintųsi žemyninis taipanas (nuodingiausia pasaulyje gyvatė)? Esant svyravimams („Greičiausiai, pornografija nedera, bet gal čia nieko tokio, juk tai viso labo vaizdai...“), neturint užtikrintumo šiuo klausimu, niekada nepasieksime visiškos laisvės: vieną kartą atremsime norą pasklaidyti ar panaršyti, o kitą - nesulaikytos akys ir vėl ištrūks pasiganyti nuogybių „ganykloje“. Žinoma, kai kas save naiviai ramins, jog tai paskutinis kartas, tačiau be sąmoningos kovos akys ir vėl „išalks“, vėl „nutrūks“: „Kaip pragaras ir prapultis niekados neprisipildo, taip žmogaus akys niekados nepasisotina“ (Pat 27, 20); „Akys nepasisotins stebėdamos...“ (Ekl 1, 8).
Be užtikrintumo ir malda bus neryžtinga, prašydami svyruosime, ar tikrai mums tos laisvės reikia. Būsime panašūs į Jėzaus alegorijoje pavaizduotą árti besiruošiantį ir vis nesiryžtantį žmogų, apie kurį pasakyta: „Nė vienas, kuris uždeda ranką ant arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei“ (Lk 9, 62). Taigi darbas bus nudirbtas, laukas bus suartas tik nesiblaškant, žvelgiant į priekį ir ariant, o ne dairantis atgal, trypčiojant vietoje, stokojant pasiryžimo. Šia prasme, lūpomis meldžiant laisvės, o širdyje nesant užtikrintam, kad jos tikrai norėtųsi, malda tikrai gali būti nenuoširdi (jei tokio savo silpnumo atvirai neišsakome Dievui), o atsakas gali uždelsti: „Jei nedorai elgtis būčiau ketinęs širdyje, tai Viešpats nebūtų išklausęs“ (Ps 66, 18). Jokūbas sako, kad abejojantis maldininkas panašus į jūros bangą, varinėjamą ir blaškomą vėjo, ir perspėja tokį neturėti tuščių vilčių, ką nors gauti iš Viešpaties (žr. Jok 1, 5-8).
Efektingai kovoti su potraukiu pornografijai ar kokiai kitai nuodėmei, manau, įstengsime tik tuomet, kai įsitikinsime jos nuodėmingumu, netinkamumu Dievo akivaizdoje bei akivaizdžia žala mūsų gyvenimui. Kaipgi Dievo šviesoje derėtų vertinti pornografijos reiškinį?
Siūlau perskaityti ištrauką iš Laiško efeziečiams: Taigi būkite Dievo sekėjai, kaip mylimi vaikai, ir gyvenkite mylėdami, kaip ir Kristus pamilo mus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką Dievui. Todėl ištvirkavimas, visoks netyrumas ar godumas tenebūna net minimi pas jus, kaip pridera šventiesiems; taip pat nešvankumas, kvaila šneka ar juokų krėtimas jums netinka, verčiau tebūna dėkojimas. Nes jūs žinote, kad joks ištvirkėlis, netyras ar gobšas, kuris yra stabmeldys, nepaveldės Kristaus ir Dievo karalystės. Tegul niekas neapgauna jūsų tuščiais plepalais; už tokius dalykus Dievo rūstybė ištinka neklusnumo vaikus. Todėl nebūkite jų bendrai! Juk kadaise buvote tamsa, o dabar esate šviesa Viešpatyje. Elkitės kaip šviesos vaikai, - nes Dvasios vaisius reiškiasi visokeriopu gerumu, teisumu ir tiesa, - ištirdami, kas patinka Viešpačiui. Ir neprisidėkite prie nevaisingų tamsos darbų, o verčiau atskleiskite juos. Nes ką jie slapčia daro, gėda net sakyti (Ef 5, 1-12).
Apaštalas Paulius kviečia efeziečius sekti Dievu vis labiau panašėjant į Jį, keičiant savo gyvenimo būdą - apsivalant nuo bedievystės metais puoselėtų nedorybių ir brandinant dieviškos moralės vaisius. Šioje ištraukoje Paulius du kartus pakartoja tą patį trijų ydų sąrašą - ištvirkavimas, visoks netyrumas ir godumas - ir tvirtina, jog tai priklauso tamsai, yra stabmeldystė ir neklusnumas Dievui, kas susilaukia Jo rūstybės: taip gyvenantys neturės dalies amžinajame gyvenime, o šventiesiems nedera net užsiminti apie šias blogybes, tad ką jau kalbėti apie jų praktikavimą... Paulius perspėja, kad kai kas bandys „nukenksminti“ šias nuodėmes jas gudriai pateisindami. Žiūrint naujos, šviesos vaikų, prigimties, netinka toleruoti šių ir kitų blogybių, svarbu vengti turėti su tuo ką nors bendro. Taigi pamatėme Dievo žodžio požiūrį į ištvirkavimą ir visokį netyrumą (godumą sąmoningai atidedame, nes aptariame pornografijos problemą. Kita vertus, manau, vertinga pastebėti, kad godumas yra minimas greta nuodėmių „monstrų“, kas reikštų, kad tai nėra tokia nekalta yda, kaip kartais gali atrodyti). Dabar belieka atsakyti, ar pornografija turi ką nors bendra su ištvirkavimu ir netyrumu.
3-ioje eilutėje Paulius vartoja žodžius πορνεία [porneia] ir ἀκαθαρσία [akatharsia], kurie atitinkamai reiškia svetimavimą, paleistuvystę, gašlavimą, santuokinę neištikimybę ir nešvarą, ištvirkimą, nedorovingumą, pasileidimą. 5-oje eilutėje vėl vartojami tos pačios šaknies žodžiai: πόρνος [pornos] - svetimautojas, paleistuvis (mot. gim. daiktavardis būtų πόρνη [porne] - kekšė, prostitutė) ir ἀκάθαρτος [akathartos] - nešvarus, ištvirkęs, pasileidęs, kekšiškas. Žodį „pornografija“ sudaro du graikiški žodžiai, kurių pirmojo prasmę jau galėjome išvysti, na o antrasis - „grapho“ - reiškia „rašyti, piešti“. Taigi šiuo žodžiu nusakomas svetimavimo ir ištvirkavimo akto, paleistuvystės ir visokio gašlumo, svetimautojų ir prostitučių vaizdavimas. Tad fotoaparatu ar filmavimo kamera yra įamžinama ir išplatinama ištvirkavimo nuodėmė. Todėl žiūrint pornografinius vaizdus, žiūrima į tų žmonių demonstruojamą palaidumą, netyrumą, ištvirkimą bei svetimavimą ir pritariama tokiai pasaulėžiūrai, su ja tapatinamasi. Kitaip tariant, tampama bendru su tais, kurie anapus kadro - nors ir nedalyvaujant kūnu, dalyvaujama mintimis, vaizduotėje.
Paulius perspėja: „Todėl nebūkite jų bendrai!“ (Ef 5, 7). Vaizdai apninka mintis, minčių pasaulis užtvindomas atitinkamais vaizdiniais, kuriuos žmogus noriai įsileidžia ir su jais tapatinasi (juk prie kompiuterio ar žurnalo prisėda laisvanoriškai, niekieno neverčiamas, sutikdamas su informacijos turiniu). Tų vaizdinių pagrindu kuriasi erotinės fantazijos, siekiančios tiek regėtus personažus, tiek savo aplinkoje sutinkamus žmones, ir tai būtų galima vadinti ištvirkavimo įteisinimu mintyse. O tai jau pati tikriausia svetimavimo nuodėmė: „Kiekvienas, kuris geidulingai žiūri į moterį, jau svetimauja savo širdyje“ (Mt 5, 28).
Negana to, pornografija gali virsti pačiu tikriausiu stabu mūsų gyvenime. Galime manyti, jog Paulius ne tik godumą, bet ir ištvirkimą priskiria stabmeldystei (Ef 5, 5). O apaštalas Petras papildo: „Jų akys kupinos svetimavimo, nepasotinamos nuodėmės“ (2 Pt 2, 14). Svetimavimas akimis yra nepasotinama nuodėmė, kitaip tariant, prie jos, it prie stabo, geidžiama vėl ir vėl sugrįžti. Tad jei sąmoningai nesieksime pažaboti šios aistros, stabmeldystės neišvengsime. Didelė pasaulio dalis šiandien garbina pornografijos, palaidumo stabą, tačiau krikščionims derėtų atsisakyti prieš jį klauptis. Stabų atžvilgiu Dievas visada buvo labai kategoriškas: „Nesilenk prieš jų dievus ir netarnauk jiems. Nesielk, kaip jie elgiasi, bet visiškai sunaikink juos ir sudaužyk jų atvaizdus. <...> Jie neturi gyventi tavo šalyje, kad tavęs nesugundytų nusidėti prieš mane. Jei tarnausi jų dievams, tai taps tau spąstais” (Iš 23, 24. 33). Tikinčiųjų perimami pasaulio stabai galiausiai tampa jiems spąstais - netikėta nelaisve, skausmu ir net mirtimi (nebūtinai fizine, bet, pavyzdžiui, santuokinės meilės, ištikimybės, šeimos mirtimi).
Be to, kad mėgaujantis pornografija tampama kaltu prieš Dievą, ji atneša ir realių skausmingų gyvenimiškų padarinių. Ir tai nenuostabu. Taip jau yra, kad nuodėmė atveria duris velniui įsiveržti į žmogaus gyvenimą ir imti jį griauti. Visų galimų padarinių nesuminėsi, bet keletą išsakysiu.
Pirmiausia, yra suteršiamas žmogaus minčių pasaulis, jis nubloškiamas į pažemes, kur mąstoma apie tai, kas žema, niekinga, bjauru - visai kitaip, nei esame raginami: „Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas tikra, garbinga, teisinga, tyra, mylima, giriama, - apie visa, kas dora ir šlovinga“ (Fil 4, 8).
Antra, pornografija, kuri propaguoja palaido, moraliai neatsakingo gyvenimo būdą, „koreguoja“ ja besidominčiųjų pasaulėžiūrą - esamos vertybės pakeičiamos į antivertybėmis. Taip ateinama iki sekso nė nesulaukus pilnametystės, iki ikivedybinių lytinių santykių, nematoma nieko blogo, jei vienas po kito keičiami partneriai ar imama santykiauti su tos pačios lyties atstovu, neištikimybė sutuoktiniui tampa įprastu reiškiniu. Kiekviena iš šių patirčių neįtikėtinai žaloja žmogaus sielą. Čia paminėtini tokie vyraujantys jausmai - kaltė, atmetimas, išdavystė, pažeminimas, nepilnavertiškumas, pyktis, nusivylimas, manipuliacija, pasinaudojimas - dažnai perauga į fizines ir psichines ligas.
Trečia, kaip atskirą padarinį norėčiau išskirti pornografijos daromą žalą sutuoktinių tarpusavio santykiams. Velnias nekenčia darnių šeimų, jo tikslas jas suskaldyti ir išardyti, o pornografija tarsi uždengia jam žalią šviesą įgyvendinti savo kėslus. „Nesitraukite vienas nuo kito, nebent abiems susitarus kuriam laikui, kad atsidėtumėte pasninkui ir maldai, paskui vėl būkite drauge, kad šėtonas negundytų jūsų nesusilaikymu“ (1 Kor 7, 5). Šėtonas tyko prie šeimų, būtent prie jų intymaus gyvenimo sferos, ieškodamas progų sutuoktinius suvilioti nesusilaikymu, kas yra rimtas pretekstas šeimos griūčiai. Pornografijos toleravimas ima jaukti santuokinę harmoniją. Ji įsiskverbia į šeimą kaip nuodas, meilę ir ramybę ardantis faktorius. Nejučia ji supriešina, atitolina sutuoktinius, nes žiūrintysis pornografiją išgyvena kaltę prieš savo partnerį, pradedama lyginti matyta ir savo patirtis, išsakomi ar nutylimi priekaištai, nepasitenkinimas, nes norima žeminančiai pasinaudoti sutuoktiniu savo susikurtom fantazijom realizuoti, dėl sukurstytų aistrų imama geidulingai žvalgytis už šeimos ribų, atsiranda nepasitikėjimas ištikimybe. Kitaip tariant, pornografija turi tendenciją išstumti tyrus, švelnius, pagarbius meilės jausmus ir įnešti gašlumą, vulgarumą, neištikimybę. Statant ant tokio pamato, tik laiko klausimas, kada santykiai subyrės.
Tad raunant iš savo širdies išsikerojusias pornografijos šaknis, šalia iš Dievo žodžio kylančio įsitikinimo jos nuodėmingumu ir destruktyvumu bei nuoširdžios ir karštos maldos Viešpačiui, patarčiau dar vieną labai praktišką ir efektingą prevenciją prieš pornografiją - tai atskaitomybė prieš savo sutuoktinį. Tai yra teisinga, kadangi vieno silpnumas šioje srityje tiesiogiai veikia abu. Nėra taip, kad „žiūri tik sau“ - žiūri ir griauni savo ir kito asmens, kuriam pažadėjai amžiną ištikimybę, gyvenimą. Todėl teisinga būtų įsipareigoti suklupus išpažinti tai sutuoktiniui ir atgailauti ne tik prieš Dievą, bet ir prieš jį (tiesą sakant, dažniau gyvenime bus - prieš ją). Tuomet svarbu kartu kalbėtis, ieškant tokios traukos priežasčių, ir melstis, prašant visiškos laisvės nuo šios nuodėmės. Esu tikras, jog tai tikrai padės.
Jei neturite sutuoktinio, būtų gerai atrasti kitą dvasiškai už save brandesnį žmogų, kuris sutiktų išklausyti tokią išpažintį ir palydėti jus laisvės link.
Baigsiu apaštalo Petro mintimi, jog gana gyventi gašliai ir geidulingai, atėjo diena gyventi pagal Dievo valią: „Kadangi Kristus kentėjo kūnu už mus, tai ir jūs apsiginkluokite ta pačia mintimi, - nes kas kenčia kūnu, tas pametė nuodėmę, kad likusį laiką kūne gyventų nebe žmonių aistromis, o Dievo valia. Gana, kad praėjusį laiką buvome pasidavę pagonių valiai ir gyvenome gašliai, geidulingai...“ (1 Pt 4, 1-3).
Nuoširdžiai linkėdamas ir melsdamas jūsų trokštamos laisvės,
pastorius Mindaugas Sakalauskas
