Ar gali krikščionis būti kremuojamas, t. y. po mirties sudeginamas?
Kremavimas - viso labo viena iš laidojimo formų, būtent laidojant mirusio žmogaus sudeginto kūno pelenus. Kadangi Šventasis Raštas neprisako kokios nors normatyvinės laidojimo formos, skirtingų kultūrų atstovai gali rinktis jiems artimiausią, priimtiniausią formą, tad ir kremavimą.
Koks gi skirtumas, kokiu būdu į dulkes žmogaus kūnui sugrįžti - palaipsniui yrant ar akimirksniu suliepsnojant? Kūnas, pasak Rašto, viso labo tėra laikina žmogaus dvasios buveinė, namai, palapinė (žr. 2 Kor 5, 6; 2 Pt 1, 14). Kūnas, be kita ko, yra gendantis, negarbingas, silpnas, sielinis (žr. 1 Kor 15, 42-44).
Biblija atskleidžia, jog žmogus nėra vien kūnas, bet ir dvasia. Žmogui mirus, kūnas, kaip laikini dvasios namai, deramai nugula žemėje, o dvasia tęsia savąją egzistenciją, kadangi ji esti amžina: Žmogus nieko nebenori, jis žengia į savo amžinus namus, ir raudotojai jau vaikščioja gatvėse. Sidabrinis siūlas nutrūks, auksinis dubuo suduš, ąsotis prie šulinio subyrės ir šulinio ratas sulūš (mirtį nusakančios metaforos - aut. past.). Dulkės sugrįš į žemę, iš kurios kilo, o dvasia - pas Dievą, kuris ją davė (Ekl 12, 5-7).
Regint tokią pomirtinę žmogaus kūno ir dvasios takoskyrą, kūno palaidojimo forma ir apeigos tampa jokios įtakos mirusiojo dvasiai neturinčiu, nieko esminio nelemiančiu veiksmu. O nuogąstavimai dėl kremavimo praktikos paprastai kyla būtent baiminantis kaip nors pakenkti velionio (-ės) sielai/dvasiai pomirtiniame gyvenime. Krikščionys tiki būsimu mirusiųjų prisikėlimu negendančiame, šlovingame, dvasiniame kūne, bet kartais nuogąstaujama, ar Dievas įstengs prikelti pelenais virtusį kūną. Manyčiau, jog taip mąstant neįvertinama visagalio Dievo jėga. Štai Sodomos miesto gyventojai žuvo ugnyje, visgi Kristus apie juos kalba kaip apie gyvus Teismo dieną: O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus krito ugnis ir siera ir visus sunaikino (Lk 17, 29). Todėl sakau jums: Sodomos žemei bus lengviau teismo dieną negu tau (Kafarnaumo miestui - aut. past.) (Mt 11, 24).
Pastorius Mindaugas Sakalauskas
