Ar yra Biblijoje minima, kad krikščionims reikia švęsti Jėzaus gimimo dieną - Kalėdas?
Daiva, 38 m., Marijampolė
Evangelijoje pagal Luką papasakota Jėzaus gimimo istorija suteikia nemažai gana tikslių duomenų apie tą istorinį laikotarpį. Pagal Lk 2, 1-2 Jėzus gimė valdant imperatoriui Augustui (31 m. pr. Kr.-14 m. po Kr.) bei karaliui Erodui, bandžiusiam pražudyti gimusį Mesiją. Erodas valdė Palestiną kaip Romos patikėtinis ir mirė 4 m. pr. Kr. Lukas taip pat mini dar vieną Romos valdžios pasiuntinį Kviriną, kuris Siriją valdė (kaip yra įrodyta) tik nuo 6 m. pr. Kr. Dėl šio asmens paminėjimo Evangelijoje ir istorinės vietos kyla nemažai abejonių (yra manančių, kad Lukas kalba apie galėjusį būti pirmąjį jo valdymo laikotarpį 6-4 m. pr. Kr.). Kad ir kaip būtų, Jėzus turėjęs gimti iki 4 m. pr. Kr.
Už klaidingą Jėzaus gimimo datos paskelbimą turėtume „dėkoti“ vienuoliui Dionyzui Mažajam, gyvenusiam Romoje nuo 500 iki 545 m. Tai jis įvedė kalendorinį skaičiavimą „pagal Kristaus gimimą“, deja, keleriais metais apsirikdamas.
Pirmieji krikščionys nešventė Jėzaus gimtadienio. Jiems svarbiau buvo Jo nukryžiavimas ir prisikėlimas. Todėl nėra išlikę jokios tikslios Jėzaus gimimo dienos šventimo tradicijos. Be to, paprotys švęsti gimtadienį ilgai buvo laikomas pagonišku. Pirmą kartą Jėzaus gimtadienis kaip šventė paminimas 354 m. bažnytinių švenčių kalendoriuje. Jame ši diena yra gruodžio 25-oji. Manoma, kad Kalėdos Romoje pradėtos švęsti nuo 336 m.
Jėzaus gimtadienio šventimo priežasčių buvo keletas. Viena jų - pabrėžti Jėzaus žmogiškumą. Kita - parodyti, kad Jis nuo pat kūdikystės buvo garbinamas kaip karalius ir laikomas Dievo Sūnumi. Šitaip buvo ginamasi nuo klaidamokslių, teigusių, kad Jėzus neturėjęs tikro kūno (t. y., kad Jis nebuvęs tikras žmogus) arba kad Jis nesąs tikrai Dievas, o tik vėliau Dievo įsisūnytas.
Be to, tais laikais vyko labai stipri krikščionių konfrontacija su pagonimis. 274 metais Romos imperatorius Aurelijus įvedė dievybės „Nenugalimoji saulė“ kultą (perimtą iš sirų Saulės dievo Emesos garbinimo tradicijos), kurios gimimo dieną nustatė gruodžio 25-ąją. Tam pasipriešino krikščionys ir šią dieną pervadino „Teisingumo saulės“ (Mal 3, 20) arba „Didžiosios šviesos“ (Iz 9, 1) gimtadieniu, nes Jėzus yra tikroji pasaulio šviesa.
Kalėdų - Jėzaus gimtadienio - šventimas Romos imperijoje tradicija virto lėtai. Iš pradžių ji įsitvirtino rytiniuose regionuose, o visoje imperijoje išpopuliarėjo tik nuo V a. Dar Augustinas rašė: „Mes tik prisimename Išganytojo gimimą, bet jo nešvenčiame.“
Šiandien Kalėdos vadinamos dovanų, vaikų ir šeimos švente. Dovanos susiję su šv. Mikalojaus diena ir tik naujaisiais laikais buvo perkeltos į Kalėdas. Iki tol Kalėdos buvo laikomos ne šeimos, o klasikine bažnytine švente. Tik po Reformacijos, Kalėdos ėmė keltis iš bažnyčių į šeimas. XIX a. bažnyčiose buvo atliekamos jau tik kalėdinės liturginės apeigos, o tikras Kalėdų šventimas vykdavo namuose. Žingsnis po žingsnio Kalėdos tapo privačia miestiečių šeimų švente su dovanomis, eglute ir šventiniais valgiais bei gėrimais.
Galima sakyti, kad šiandien per Kalėdas švenčiamos tarsi dvi šventės: viena jų - komercinė Kalėdų šventė su dovanomis, gausiais valgiais, eglutės puošimu, o kita šventė - Kristaus gimimas. Ką švenčiate jūs?
Išsamiau apie Kalėdas žr. http://www.lksb.lt/straipsniai/straipsnis-266.htm
Pastorius Darius Venslovas
