Laba diena, norėčiau sužinoti, ar pagal Bibliją krikščionis gali vartoti alkoholį? Ar Jėzus vartojo alkoholį? Atsakydami į klausimus, prašau, pateikite ir citatas iš Biblijos.
Mantas, 23 m., Vilnius
Savo atsakymą norėčiau pradėti apaštalo Pauliaus sentencijomis apie krikščionio laisves: „Viskas man leistina, bet ne viskas naudinga. Viskas man leistina, bet aš nesiduosiu niekieno pavergiamas!" bei „Viskas man leistina, bet ne viskas naudinga. Viskas man leistina, bet ne viskas ugdo!" (1 Korintiečiams 6, 12; 10, 23). Kristus žmonėms atnešė laisvę, o ne dar vieną taisyklėmis ir draudimais grįstą vergovės formą. Krikščioniškasis tikėjimas nėra legalistinių taisyklių sąvadas, kurį žmogus išmanydamas ir daugmaž jo laikydamasis taptų geru krikščionimi. Paulius sako, kad perdėtas įsigilinimas į „galima-negalima" detales bei išorinius dalykus leidžia pamesti dalyko esmę ir praplaukti pro šalį (Kolosiečiams 2, 18-23).
Skaitydami Evangelijas mes matome, kad Kristus gėrė vyną lygiai taip pat natūraliai, kaip tai darė tuometinės kultūros žmonės. Kanoje per vestuves Viešpats vandenį paverčia vynu (Jono 2 sk.). Jėzus perpasakoja Jam fariziejų metamus kaltinimus, jog Jis yra „vyno gėrėjas" (Luko 7, 34), o įsteigdamas Duonos laužymą Paskutinės vakarienės metu Kristus paima taurę vyno ir duonos kepalą (Mato 26, 27). Tad Viešpats nevaržė savęs griežtomis asketiškumo normomis, kaip, pavyzdžiui, darė Jonas Krikštytojas - jis tevalgė skėrius ir lauko medų. Kristus užsiminė, kad „šiandien" (Jo žemiškosios tarnystės metu) mokiniams nereikia perdėm pasninkauti ir savęs žaboti, bet ateis laikas, kai mokiniai tai darys (Luko 5, 33-35). Tad jau Naujojo Testamento bažnyčioje mes regime kitokią situaciją. Matome Timotiejų, kuris turbūt negėrė vyno, bet tik vandenį, tačiau apaštalas paragina savo jaunąjį bendražygį sveikatos sumetimais vartoti ir šiek tiek vyno (1 Timotiejui 5, 23). Skaitome apaštalo paraginimus bažnyčioms, kad tikintieji nepasigertų bei peikia juos už nesusilaikymą šioje srityje (1 Korintiečiams 11, 20-22; Efeziečiams 5, 18). Skaitydami Išminties knygas Senajame Testamente, mes rastume daugybę paraginimų saugotis piktnaudžiavimo vynu.
Apibendrinant būtų galima pasakyti, kad Šventasis Raštas nedraudžia vartoti alkoholio, tačiau labai aiškiai perspėja apie didžiulį pavojų, jei juo piktnaudžiaujama. Kita vertus, Rašte randame vietų apie savanorišką pasižadėjimą gyventi suvaržytą (asketišką) gyvenimą Dievo šlovei (Nazarėnų įstatymas Skaičių knygos 6 skyriuje). Tai gali trukti įžadu apibrėžtą laikotarpį ar net visą žmogaus gyvenimą. Naujajame Testamente randame ir viena, ir kita praktikavusių žmonių.
Bažnyčia yra įvairi. Tad alkoholio vartojimo klausimu, kaip ir daugeliu kitų, Evangelija palieka nemažai laisvės, tačiau, kaip skamba mano pirmosios cituotos eilutės, tikintysis turi suvokti savo atsakomybę. Žmogus turėtų numatyti, kaip vienoks ar kitoks jo pasirinkimas paveiks jį patį, artimuosius, tikinčiuosius bendruomenėje, netikinčius. Matydamas ir blaiviai įvertindamas visumą, jis gali džiaugtis Dievo suteikta laisve iki tų ribų, kurių saugumą jam garantuoja Viešpats.
Pastorius Ramūnas Jukna
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas