Lietuvoje vis daugėja žmonių, kurie bando išsaugoti pagonybę. Neseniai pastorius Giedrius pamoksle užsiminė apie pagonis. Esu jaunas žmogus ir labai domiuosi istorija. Ar blogai yra žavėtis ir didžiuotis senuoju lietuvių tikėjimu, turint omeny, kad tuo mes esame unikalūs, tokios mūsų šaknys. (Pagonybe aš, aišku, netikiu).
18 metų
Neretai krikščionys demonizuoja pagoniškus mitus ir tikėjimus. Toks santykis neleidžia pažinti vienos ar kitos tautos mentaliteto ir etnoso. Mitai ir legendos sudaro kiekvienos etninės kultūros pamatą. Mokydamiesi juos suprasti geriau pažįstame ne tik savo tautos šaknis, bet ir save pačius. Todėl aš asmeniškai džiaugiuosi, kad domitės istorija, taip pat ir baltų tikėjimu bei papročiais. Savo tautos papročių pažinimas ir tikėjimas Jėzumi Kristumi kaip Išganytoju tikrai yra suderinami.
Visgi yra didelis skirtumas tarp to, kaip savo kultūros pradmenis nagrinėja ir vertina krikščionis, ir kaip tai daro Dievo Kristuje dar nesuradęs žmogus. Pastarasis į pagonišką baltų tikėjimą gali žiūrėti kaip į išganingą ar net, atkartodamas tam tikras magiškas praktikas, siekti prašviesėjimo. Krikščionis niekada taip nesielgs, kadangi supranta, jog į visas tautas ir pas kiekvieną žmogų Dievas atėjo Jėzaus Kristaus asmenyje. Tik Jėzus mirė už žmonių nuodėmes, ir tik tikėdami Jo atperkančia auka gauname nuodėmių atleidimą ir sykiu bendrystę su Dievu dabar bei amžinybėje.
Krikščioniško tikėjimo šviesoje pagoniškos pastangos pažinti Dievą pasirodo esančios bevertės ir tuščios, o burtai, užkalbėjimai ir kiti įvairūs prietarai - iš tiesų demoniški. Taigi viena vertus, mūsų protėvių papročiai padeda pažinti jų būdą ir, kaip minėjau, save pačius - tame nieko žalingo tikrai nėra. Tačiau kita vertus, Dievo ieškojimas pagoniškose apeigose būtų klaidingas, nes veda tolyn nuo tiesos, kuri yra Jėzus Kristus.
Pastorius Giedrius Saulytis
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas