Norėjau pasiteirauti, ar dori krikščionys gali naudotis socialiniais tinklais, tokiais kaip Facebook'as? Dėkoju Jums už atsakymą.
Aleksandra, 21 m., Vilnius
Aleksandra, socialiniai tinklai yra sukurti su tikslu padėti žmonėms bendrauti tarpusavyje kuriant naujus ryšius, puoselėjant draugystę ir t. t. Tinklai sulaukia milžiniško populiarumo, nes gyvename visuotiniame interneto amžiuje, taip sumažėja atstumai tarp kituose miestuose ar kitose šalyse gyvenančių bičiulių. Tad socialiniai tinklai, mano galva, yra puiki priemonė bendrauti ir išreikšti save internetinėje socialinėje erdvėje.
Be abejo, kaip ir kiekvienas reiškinys, taip ir socialiniai tinklai yra lazda, turinti du galus. Iš vienos pusės, kaip jau ir minėjau, socialiniai tinklai padeda bendrauti, tačiau, jei žmogus per daug įjunksta į virtualų gyvenimą, jis pats gali nuo to nukentėti. Pirmiausia žmogus praranda nemažai laiko naršydamas, skaitinėdamas, komentuodamas ir atsakinėdamas į kitų komentarus. Jei tai žmogus daro pamokų, paskaitų ar darbo metu, drauguži, žvelk į horizontą - lauk bėdų. Kita vertus, virtualus bendravimas niekada negali pakeisti tikro, gyvo bendravimo su žmogumi. Visi socialiniai tinklai ir kitos technologinės priemonės negali atstoti tikro žmonių bendravimo, kai girdime kito žmogaus balsą, matome jo veidą, jaučiame jo buvimą šalia. Manau, apie tai kalba ir apaštalas Jonas, rašydamas: „Dar daug ką turėčiau tau parašyti, bet nenoriu rašyti rašalu ir plunksna. Tikiuosi greitai pamatyti tave ir pasikalbėti iš lūpų į lūpas" (3 Jn 13-14 eil.). Manau, kad visos technologinės bendravimo priemonės yra naudingos, nors ir ribotos, tačiau jos niekada nepakeis gyvo bendravimo su žmogumi.
O koks gi turėtų būti krikščionio santykis socialinių tinklų atžvilgiu? Aš laikyčiausi apaštalo Pauliaus tezės: „Tyriems viskas tyra, o susitepusiems ir netikintiems nieko nėra tyro, net ir jų protas bei sąžinė suteršti" (Tit 1, 15). Krikščionybė nėra draudimų ir tabu rinkinys. Nedoras žmogus visada ras būdų, kaip susiteršti ir atlikti savo nedorybes, o tikintysis stengsis savo širdy saugoti tikėjimo paslaptį. Tad krikščionis turėtų pats įvertinti, kas jam reikalinga bei ką vartoti naudinga. Priimdamas sprendimą jis turėtų įvertinti tiek teigiamas, tiek neigiamas reiškinio puses ir tuomet apsispręsti. Iš vienos pusės socialiniai tinklai suteikia galimybę bendrauti su žmonėmis, kurti ryšius ir juos palaikyti, išreikšti savo įsitikinimus ir tikėjimą. Kita vertus, tai pareikalaus laiko ir jėgų. Pasirinkti tenka kiekvienam.
Pastorius Ramūnas Jukna
