Sveiki, norėčiau paklausti, ar teisingai supratau, kad Biblijoje daugelyje vietų aiškiai pabrėžta, jog viskas jau seniai yra nuspręsta ir vyksta pagal Dievo planą, kitaip sakant, kiekvienas iš mūsų turime numatytą mums likimą? Mūsų pasirinkimas tik tikėti arba netikėti, bet ir čia Dievas kiekvienam yra numatęs tikejimo saiką. Ačiū už komentarus.
Daina
Jūsų klausimas nėra iš lengvųjų. Šventajame Rašte galime atrasti pavyzdžių, pagrindžiančių ir Dievo numatymo - predestinacijos teoriją, tačiau galime atrasti ir parodančių žmogaus laisvos valios dalyvavimo svarbą. Disputas apie tai vyksta nuo IV a.: Augustino ir Pelagijaus polemika, reformacijos laikais, XVI - XVII a., disputai tarp Erazmo Roterdamiečio ir Martyno Liuterio, vėliau ir Arminijus pasisakė laisvos valios naudai.
Į klausimą šia tema yra atsakęs ir pastorius Giedrius Saulytis (jo atsakymą galite rasti adresu: http://www.btz.lt/article/articleview/2200/1/408/ ).
Siūlau šia tema paskaityti ir daugiau: http://www.btz.lt/article/articleview/1670/1/393/ ; http://www.btz.lt/article/articleview/1476/1/405/
Jūs sakote, kad Biblijoje daugelyje vietų aiškiai pabrėžta, jog viskas jau seniai yra nuspręsta ir vyksta pagal Dievo planą. Vadinasi, predestinaciją arba Dievo numatymą pabrėžiančias Rašto vietas jūs jau nagrinėjote. Aš pateiksiu keletą Rašto eilučių, kurios pabrėžia kitą pusę - žmogaus valios pasirinkimo svarbą.
* Dievas buvo numatęs sunaikinti Ninevės miestą, tačiau vistik siunčia pranašą Joną, kad jis pamokslautų Ninevės gyventojams. Gyventojai atgailauja, todėl miestas nebuvo sunaikintas. Beje, Jona tuo buvo nepatenkintas (Jonos knyga, Senasis testamentas).
* Pranašas Izaijas praneša Dievo žodžius karaliui Ezekijui - kad karalius mirs. Karalius atgailauja ir Dievas prideda jam dar 15 gyvenimo metų (2 Kar 20, 1-5; Iz 38, 1-6).
Ar tai būtų įvykę, jeigu Ninevės gyventojai ir karalius Ezekijas būtų neatgailavę?
Aš nenoriu nedorėlio mirties, bet noriu, kad nedorėlis atsiverstų, paliktų savo piktus kelius ir gyventų (Ezech 33, 11).
Dievas trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą (1 Tim 2, 4).
Patriarchų Izaoko, Jokūbo, Juozapo gyvenime taip pat labai ryški „įtampa" tarp laisvos žmogaus valios ir Aukščiausiojo Dievo valios. Brandus krikščionis išmoksta gyventi tarp tų įtampų ir „sutalpina" abu mokymus savo teologijoje, nematydamas didelių prieštaravimų. Na ir galų gale, Viešpaties Jėzaus paraginimai prašyti, ieškoti, belsti - visa tai irgi neturėtų prasmės, jeigu viskas iš anksto būtų nulemta. Taip pat kyla klausimas, ar mes galėtume būti Dievo teisiami, jeigu neturėtume galimybės rinktis?
Kažkada vienas brolis man pateikė puikų ir paprastą paaiškinimą šiuo klausimu: Dievas nėra pavaldus laikui ar laiko apribotas. Jis yra Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga (Apr. Jonui 1, 8). Vadinasi, Jis jau pradžioje mato, kas bus pabaigoje, kokie bus mūsų pasirinkimai: tikėsime mes ar ne, atgailausime ar ne, būsime išgelbėti ar ne. Taigi iš dieviškos perspektyvos tikriausiai viskas yra matoma ir nuspręsta. Tačiau mes gyvename apriboti laiko, gyvename konkrečiu laiku, kur renkamės, atgailaujame, tikime, meldžiamės, kadangi turime Dievo mums suteiktą laisvą valią rinktis gerą ar blogą.
Pastorius Gintautas Gruzdys
Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas