Spalis – tai mėnuo, kuris mums primena artėjantį šaltą metų laikotarpį, bet dar ir palepina saulės spinduliais bobų vasarą, primindamas mums vasaros šilumą bei jos metu užaugusias gėrybes. Šis mėnuo pasižymi gausybe mugių, kuriose demonstruojamos sodo bei daržo gėrybės. Tačiau tai jau ir pasiruošimo ilgam žiemos „maratono bėgimui“ mėnuo. Po truputį pradedame „derinti“ tai, kas po vasaros atostogų dar „išsiderinę“, todėl spalio mėnesį raginčiau:
dėkoti už Dievo rūpestį ir aprūpinimą, nes visas mūsų gyvenimas ir tai, ką mes turime – sveikatą, stiprybę, ramybę, duonos kąsnį, pastogę ir t. t. – davė ir duoda mums Viešpats: Tėve mūsų, kuris esi danguje <...> Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien... (Mt 6)
ir melsti:
- vienybės tarp bendruomenių ir jų narių, kad santykiai būtų pagrįsti meile ir tarpusavio supratimu: Ne tik už juos meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės, – kad jie visi būtų viena. Kaip Tu, Tėve, manyje ir Aš Tavyje, kad ir jie būtų viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog Tu mane siuntei (Jn 17, 20–21);
- už tarnavimus bažnyčiose ir už jos ribų, kad grįžę po atostogų ir darbų soduose, žmonės turėtų jėgų ir įkvėpimo toliau tarnauti bažnyčiose, įkalinimo įstaigose, ligoninėse, nakvynės namuose, prieglaudose ir kitur: Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte, buvau keleivis, ir manęs nepriėmėte, nuogas, ir manęs neaprengėte, ligonis ir kalinys, ir manęs neaplankėte. Tada jie atsakys: ‘Viešpatie, kada gi matėme Tave alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir Tau nepatarnavome? Tada Jis atsakys jiems: Iš tiesų sakau jums: kiek kartų taip nepadarėte vienam šitų mažiausiųjų, man nepadarėte (Mt 25, 42–45);
- už valdžias ir valdininkus vietiniuose valdymo organuose bei prezidentūrą, Vyriausybę ir Seimą, kad būtų priimami išmintingi ir valstybei bei žmonėms naudingi sprendimai: Siekite gerovės miestui, į kurį jus ištrėmiau, melskitės už jį, nes jo gerovėje ir jūs turėsite ramybę (Jer 29, 7).