506 | 2015 10 17 | Vandens krikštas

Laba diena, norėjau paklausti, kokia yra vandens krikšto reikšmė išganyme? Ar gali žmogus gauti Šventosios Dvasios krikštą, prieš tai nepakrikštytas vandeniu?
Jeigu žmogus tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, kad tik Jis yra vienintelis kelias pas Dievą, bet nepritaria vandens krikštui, nes galvoja, kad tai tik ritualas, ir yra įsitikinęs, kad svarbiausia yra žmogaus širdis, ar tas žmogus gali būti išganytas? Ar toks žmogus yra krikščionis?

Viktorija, 22 m., Kaunas



Ačiū jums už svarbų klausimą.

Jeigu kalbėsime apie vandens krikštą taip, kaip jis pristatytas Naujajame Testamente, tai visų pirma tenka pasakyti tezę, kad vandens krikštas yra krikščioniško tikėjimo kelio dalis.

Apaštalų darbuose skaitome, kad Dievo nuožiūra žmogus gali būti pakrikštytas Šventąja Dvasia, prieš tai nepakrikštytas vandeniu. Tačiau tai neeliminuoja vandens krikšto.

Petrui dar tebekalbant šiuos dalykus, Šventoji Dvasia nužengė ant visų, kurie klausėsi žodžio. Su Petru atvykę žydų kilmės tikintieji labai stebėjosi, kad ir pagonims buvo išlieta Šventosios Dvasios dovana. Jie girdėjo juos kalbant kalbomis ir aukštinant Dievą. Tuomet Petras tarė: „Ar kas galėtų uždrausti pasikrikštyti jiems vandeniu - šiems, kurie, kaip ir mes, gavo Šventąją Dvasią?“ Ir jis liepė juos pakrikštyti Viešpaties vardu (Apd 10, 44-48).

Evangelijoje pagal Luką skaitome, kad Jėzus buvo nukryžiuotas tarp dviejų nusikaltėlių, kurių vienas šaukėsi Jo malonės ir išgirdo Viešpaties atsakymą: „Dar šiandien būsi su manimi rojuje.“ Tuo remdamiesi galime teigti, jog vandens krikštas nėra absoliučiai būtina išgelbėjimo sąlyga, ir įtikėjęs žmogus jau yra išgelbėtas. Tačiau Jėzus, prisikėlęs iš mirusiųjų (kaip paliudyta Evangelijose pagal Matą ir Morkų), kalbėjo savo mokiniams, siųsdamas juos skelbti Evangelijos: Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu, mokydami juos laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos (Mt 28, 18-20). Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir krikštysis, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas (Mk 16, 15-16).

Apaštalų darbuose nerandame aprašyto atvejo, kad įtikėję nebūtų pakrikštyti vandenyje. Suprantu, kad susidūręs su perdėtu vandens krikšto sureikšminimu ir perskaitęs mano paminėtą liudijimą iš Evangelijos pagal Luką bei Apaštalų darbų 10 skyrių, žmogus gali kurį laiką tvirtinti, kad vandens krikštas nėra būtinas ir svarbiausia yra širdis, o ne „ritualas“. Tačiau, jeigu įtikėjęs žmogus įsikibęs laikosi tokios nuostatos, tokiu savo elgesiu parodo, kad nenori įsigilinti į Kristaus žodžius ir sekti pirmųjų mokinių paliktu pavyzdžiu. Į klausimą, ar toks žmogus yra krikščionis, nesiimu atsakyti, nes tai žino tik Viešpats.

Vandens krikšto vieta išganyme nėra labai išsamiai ir plačiai aiškinama Naujajame Testamente. Apaštalas Petras savo pirmame laiške trumpai pamini: Ir Kristus vieną kartą kentėjo už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad mus nuvestų pas Dievą, beje, kūnu numarintas, bet atgaivintas Dvasia. Ja Jis nužengė žemyn ir skelbė kalėjime esančioms dvasioms, kurios kadaise buvo neklusnios, kai Nojaus dienomis Dievo kantrybė laukė, bestatant arką, kuria nedaugelis, tai yra aštuonios sielos, buvo išgelbėtos vandeniu. Ir mus dabar gelbsti tų įvykių vaizdinys - krikštas. Jis nėra kūno nešvaros nuplovimas, bet grynos sąžinės atsakas Dievui per prisikėlimą Jėzaus Kristaus, kuris, įžengęs į dangų, yra Dievo dešinėje; Jam yra pavaldūs angelai, valdžios ir jėgos (1 Pt 3, 18-22).

Apaštalas nesako, kad krikštas yra pagrindinis išgelbėjimo veiksmas, nes to paties laiško pradžioje skaitome: Jūs mylite Jį, nors ir nesate Jo matę; tikėdami Jį, nors ir neregėdami, džiaugiatės neišsakomu ir šlovingiausiu džiaugsmu, gaudami jūsų tikėjimo tikslą - sielų išgelbėjimą (1 Pt 1, 8-9). Vis dėlto aišku, jog vandens krikštas, kaip regimas atsakas Dievui, nurodytas paties Jėzaus, yra svarbus ir būtinas einant tikėjimo keliu.

Pastorius Gabrielius Lukošius

Žiūrėti visas klausimų - atsakymų temas