Vakaras, skirtas grožiui
Spalio 23 d. gausus moterų būrys rinkose į renginį „Sužeistas grožis“ netradicinėse patalpose – veikiančiame vienuolyne, esančiame Šv. Kryžiaus bažnyčios teritorijoje, Vilniuje. Vakarą moterims jaukioje XVI a. vienuolyno salėje vedė „Tapati“ žurnalo redaktorė Aušrinė Šečkuvienė.
Aušrinė kalbėjo apie moterį, kurią taip nuostabiai sukūrė Kūrėjas, bet visa tai ji pamato tik atbėgusi pas Jį – savo Mylimąjį. Lektorės mintys rado atgarsį ne tik moksleivių, studenčių, bet ir garbaus amžiaus moterų širdyse. Siūlome paskaitykime paskaityti renginio „Sužeistas grožis“ dalyvių atsiliepimus.
***
Žaviuosi lektore, kuri subtiliai savo moteriška šiluma padėjo moterims ne tik prisiliesti prie jų pačių sielos gelmių, bet ir leido pajusti, kad jos yra brangios ir mylimos. Moteris yra Dievo dovana šiai žemei.
Dalyvė, 42 metai
Buvau pakerėta „Tapati“ redaktorės atvirumo, paprastumo ir sugebėjimo įkvėpti kitas.
Buvo smagu rudenišką penktadienio vakarą paįvairinti ne tik maloniu bendravimu, įgyti gyvenimiškos patirties, bet ir papildyti savo bagažą literatūros žiniomis. Tą patį vakarą į skaitytinų knygų sąrašą įtraukiau knygas, kurių ištraukas girdėjau renginio metu.
Jau su nekantrumu laukiu kitų susitikimų!
Studentė, 20 m.
Buvo tikrai gera sustoti penktadienio vakarą po beprotiško lėkimo ir darbų, pabūti jaukioje ir gražioje aplinkoje, klausyti gražios, dievobaimingos, išmintingos... Aušrinės. Pabandžiau pamąstyti ir atsakyti sau: kokia yra ta graži moteris, o kokia negraži?, kada esu pati sau graži, o kada sau nepatinku?
Naujai nuskambėjo raginimas, kad mes bebėgdamos ir besirūpindamos... nepamirštume Viešpaties. Mums, moterims, privalu sustoti, nurimti ir susitikti su savo Mylimuoju. Jis mūsų laukia. Tik Jis atgaivina, tik Jis atsako į mūsų klausimus, nuramina, praturtina... ir... padaro mus gražias.
Dalyvė, 44 metai
Nuodėmė visas moteris atakuoja vienodai ir jas suvienodina. Tik Viešpats gali padėti kiekvienai iš mūsų tapti nepakartojama, savita ir unikalia.
Dalyvė, 45 metai
Daug metų dėviu tik kelnes ir plačius megztinius, nes slepiu savo apvalumus. Praėjus kelioms dienoms po šio vakaro, pagavau save mąstančią: „Aš juk esu Moteris, tai kodėl man nenešioti sijonų ar suknelių?“.
Dalyvė, 43 metai
Iš šio vakaro išsinešiau žinią, kad turiu eiti į pasimatymus su savo tikruoju Mylimuoju, nes taip pradžiuginsiu Jį ir tapsiu vis gražesnė ir vis labiau mylinti Dievą moteris. Tiksliau jauna mergina/vis labiau mylinti Dievą mergina.
Moksleivė, 17 m.
Buvo malonu atitrūkti nuo kasdienės rutinos, pabūti gražioje aplinkoje, pabendrauti su bičiulėmis, atliekant užduotėles.
Dalyvė, 39 metai
Vakaras labai patiko. Supratau, kad galiu eiti į pasimatymą su Kūrėju, kaip į pasimatymą su mylimuoju, kurį myliu. Kūrėjas labai stipriai mane myli, nors aš ir turiu trūkumų.
Dalyvė, 45 metai
Šis vakaras buvo kaip atgaivos gūsis sielai. Suvokiau save kaip moterį, tarp tokių pačių, kaip aš. Panašūs - mūsų poreikiai, skauduliai, laimės troškimai, noras išmokti mylėti save bei savo aplinką. Buvau padrąsinta kovoti su pykčiu ir murmėjimu, susimąsčiau apie savo sužeistą seksualumą. O svarbiausia buvau paraginta ieškoti pasimatymų su Tuo, kuris mane iš tikrųjų myli. Tokie vakarai labai reikalingi.
Dalyvė, 42 metai
Su vyru vakare ėjau pasivaikščioti, kalbėjomės, dalinausi vakaro įspūdžiais. Supratau, kad santykiuose su vyru einu teisinga kryptimi, kad Viešpats mano namuose man patarnauja per pačius artimiausius žmones, kurie mato mano “„negrožį“. Širdis dėkojo už sutuoktinį – Dievo dovaną man. Po vakaro keitėsi kai kurios neteisingos nuostatos, susifomavusios iš neigiamos patirties. Viskas tarsi pažįstama, labai jautru, tačiau ir vėl Mylimasis guodė, drąsino ir toliau glaustis prie Jo, nes tik Jis vienintelis gali atsakyti į visus mums kylančius klausimus.
Dalyvė, 39 metai
Mano giminaitė naują dieną pasitinka ryte namie gerdama kavą. Ją džiugina sode ne tik paukščių čiulbėjimas sode, bet ir kvapai. Ji džiaugiasi ramybe ir ją supančia harmonija. Ji apmąsto ir prisimena ne tik padarytus darbus, bet ir tuos, kuriuos dar atliks. Žiūrėdama, kaip ji pradeda savo dieną, supratau, kad mums tikrai nieko netrūksta!
Kai apsiblausia mano žvilgsnis nuo rūpesčių ar mintys ima neramiai klajoti, ieškau Jo. O kai Jis ateina, apsiverkiu dėl Jo gerumo, dėmesio, artumo. Džiaugiuosiu, kad Jis mato ir sako: „Aš niekuomet tavęs nepaliksiu ir neapleisiu” (Šv. Raštas).
Te Lietuvos moterys ieško Jo ženklų. Klausykime, laukime, supraskime ir nebijokime būti atviros prieš Jį – mūsų Mylimąjį.
Dalyvė, 59 metai
Aušrinė nuostabi moteris, labai moteriška ir švelni. Tas kelias valandas aš tiesiog ilsėjausi. Susidarė vaizdas, kad ji praskleidė užuolaidą, ir pro ją išvydome kažką nuostabaus, bet viso vaizdo dar nepamatėm, jo viso dar neatskleidė.... Vadinasi, bus tęsinys...