509 |2015 10 30 | Helovinas

Sveiki, pastaruoju metu publikuojama daug krikščioniškų straipsnių apie Helovino kilmę, jo tamsiąsias puses. Tačiau ši šventė vis labiau populiarėja Lietuvoje ir yra švenčiama darbovietėse, mokyklose.
Ar krikščionis turėtų atsiriboti nuo tokių švenčių kaip Helovinas? 

 

Helovino šaknys siekia senovės keltų religiją. Tikėta, kad mirties dievas Samhainas siųsdavo piktąsias dvasias, kad jos pultų žmones. Pastarieji jas galėjo atbaidyti tik patys persirengę pačiomis bjauriausiomis kaukėmis. Pasauliui globalėjant,  Helovinas ima populiarėti ir mūsų krašte. Kaip į tai turėtų reaguoti krikščionys?

Štai, jau 4-ajame amžiuje krikščionys Helovino išvakares skirdavo tam, kad prisimintų ir švęstų ištikimųjų krikščionių gyvenimą. Taip buvo siekiama atitraukti žvilgsnį nuo vaiduokliškų, vampyriškų ir raganiškų patyrimų. Kai kurie šiandienos krikščionys leidžia savo vaikams tą dieną persirengti švelnesniais personažais, pavyzdžiui, moliūgais, drugeliais, princesėmis ar panašiai. Teko girdėti, kaip viena krikščionių šeima JAV Helovino išvakarėse savo kieme iš moliūgų pastatė didelį angelą ir užrašė tokius žodžius: „Čia negyvena jokie vaiduokliai ar velniai. Mūsų namuose viešpatauja Dievo meilė ir džiaugsmas!“ Tuose namuose vaikai žaidė įvairius žaidimus, gavo daug skanėstų ir turėjo galimybę daugiau sužinoti apie Jėzų.

Reikėtų nepamiršti, kad  tuo tarpu, kai daugeliui Helovinas yra tik dar viena proga „švęsti“, kitiems – tai su okultine praktika susijusi patirtis, atnešanti į jų gyvenimą liūdnus padarinius.

Apibendrinant norėčiau pasakyti, kad krikščionys neturėtų slėptis ar ignoruoti tokių švenčių kaip Helovinas, bet pasinaudoti proga liudyti apie Dievo pergalę prieš visas blogio kunigaikštystes.

Taigi, kalbantis su savo vaikais, artimaisiais būtų išmintinga atskleisti tai, kad:

  • dvasinis pasaulis egzistuoja (Ef 2, 1–10);
  • gyvenimas Kristuje suteikia pergalę prieš bet kokias tamsybės jėgas (1 Jn 4, 4);
  • tie, kurie švenčia Heloviną, dažnai net nesigilina į šios šventės kilmę, arba atvirkščiai – siekia deklaruoti tamsybės jėgų galią.

Šiuo metų laiku, kai saulės šviesos vis mažėja, kūrybingai ir su meile žmonėms neškime žinią apie šio pasaulio Šviesą!

Su meile,

Rasa Mardosaitė

Vaikų ir paauglių pastorė