Adventinis skaitinys
Jėzus atsakė: „Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš." Aš esu gyvenimo duona. Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė. O ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad, kas ją valgys, nemirtų. Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgo šitos duonos – gyvens per amžius. Duona, kurią Aš duosiu, yra mano kūnas, kurį Aš atiduosiu už pasaulio gyvybę“ (Jn 6, 35, 48-51).
Apmąstymas
Apaštalas Jonas savo Evangelijoje septyniomis metaforomis Aš esu meistriškai atveria, kad Kristus yra mums viskas. Nėra regimajame ir neregimajame pasaulyje nieko tokio, kas galėtų Jį pakeisti. Jis išpildo visus didžiausius žmogaus poreikius. Apaštalas Jonas rašė savo Evangeliją siekdamas vieno svarbiausio tikslo, kad skaitytojas tikėtų Jėzumi Kristumi ir turėtų amžiną gyvenimą. Jo Evangelijoje itin daug kartų nuskambo žodis, kad tikėtumėte – net 98 kartus. Evangelijos pradžioje jis liudininku pasirenka Joną Krikštytoją, apie kurį sakė: Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų apie šviesą, ir kad visi per jį įtikėtų (Jn 1, 7). O pačioje pabaigoje Jonas pats tampa tuo liudytoju: O šitie žodžiai yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Kristus, Dievo Sūnus, ir kad tikėdami turėtumėte gyvenimą per Jo vardą (Jn 20, 31).
Pirmasis Jėzaus Aš esu yra Gyvenimo duona. Jėzus save lygina su amžina gyvastį teikiančia duona. Duona – kasdienis maistas, o vanduo – gėrimas, jie abu yra svarbūs mūsų mitybos elementai, kurie palaiko kūno gyvybę. Tačiau žmogus ne vien kūnas, bet ir gyva siela, o Kristus save pristato, kaip mūsų sielos duoną, be kurios siela – mirusi.
Jūs ieškojote manęs, kad prisivalgėte duonos lyg soties… Darbuokitės ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinam gyvenimui (Jn 6, 26 –27) – sakė Jėzus Jį atsekusiai miniai. Jie norėjo tik patenkinti savo žemiškus poreikius ir naiviai manė, kad jei turėtų visada vandens ir duonos pavalgyti, to užtektų. Šiandien mes, žmonės, vis dar manome, kad ekonominės ir socialinės priemonės gali išspręsti visus vidinius mūsų poreikius. Tiesa, šios priemonės palengvina žemiškąjį gyvenimą, tačiau – ne dangiškąjį.
Žmonės turi kur kas gilesnių dvasinių poreikių, nei tik pasisotinti ir apsirūpinti materialiomis gerybėmis. Anot psichologo A. Maslovo, šie paminėti poreikiai yra žemiausiame žmogaus poreikių piramidės lygmenyje. Labiausiai žmonės trokšta gyvenimo pilnatvės: ramybės, meilės, priėmimo, nuodėmių atleidimo, atjautos, orumo. Tai gilaus niekada nenutrūkstamo, niekada nesibaigiančio amžinojo gyvenimo poreikis. Kiekvienas širdies gilumoje ilgisi amžinojo gyvenimo. Visi siekia tą ilgesį kažkaip užpildyti: mokslas stengiasi prailginti žmogaus gyvenimą, gyvenimo būdo žurnalai, laidos ir straipsniai bando patarti kaip gyventi kokybiškesnį ir visavertiškesnį gyvenimą.
Tačiau visos šios priemonės niekuo negali pasitarnauti amžinajam gyvenimui. Niekas negali tapti ta amžina duona: nei kūryba, nei darbas, nei šeima, nei pinigai – visa tai vieną dieną baigsis, kaip baigėsi izraelitams teikiama mana įėjus į pažado žemę. Tik Kristus, Amžinasis Dievas, yra ta Gyvybės duona, kuri maitina mūsų sielą ir palaiko jos gyvybę dabar bei per amžius…
Malda
Viešpatie, Jėzau, būk mano Gyvenimo duona, kuri per amžius maitina mano sielą ir užpildo širdies alkį Amžinuoju gyvenimu. Niekas kitas negali atleisti mano kalčių ir nuodėmių, nes tik Tu atidavei savo kūną už mane ant kryžiaus. Tu esi mano duona, nužengusi iš dangaus. Niekas negeli užpildyti sielos gyvenimo pilnatve, kaip Tu, Jėzau dabar ir per amžius. Amen