513 | 2015 12 28 | Pasninkas

Evangelijos pagal Matą 6 skyriaus 17 eilutėje skaitome: O tu, kai pasninkauji, pasitepk (aliejumi) galvą ir nusiprausk veidą, kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ar čia kalbama  tiesiogine prasme, omenyje turima kažkas giliau?

Ramūnas, 24 metai, Vilnius
 

Sveikas, Ramūnai.

Taip, Jėzus čia kalba tiesiogine prasme ir jokių paslėptų minčių šiuose Jo žodžiuose nėra. Kaip šiandien  žmonės kvepinasi įvairiais kvepalais, dezodorantais ir tepasi kvapniaisiais aliejais, taip žmonės darydavo ir anuomet. Kodėl Jėzus ragina pasninkaujančius pasikvepinti?

Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. O tu pasninkaudamas pasitepk [aliejumi]galvą ir nusiprausk veidą, kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins (Mt 6, 16–18).

Norint aiškiau suprasti Jėzaus žodžius, pravartu šiek tiek susipažinti su ano meto tradicijomis.

Judėjai pasninkaudavo pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Tai buvo turgaus dienos, tad miestuose, ypač Jeruzalėje, susirinkdavo daug žmonių iš aplinkinių vietovių. Tomis dienomis pasninkaujantys susilaukdavo daug aplinkinių pagyrų – žmonės stebėdavosi ir žavėdavosi jų dievotumu. Daug pasninkaujančiųjų sąmoningai egdavosi taip, kad kiti matytų, kaip jie pasninkauja. Pasninkaudami jie būdavo paniurę, vaikščiodavo perkreiptais veidais, neuždengta galva ir susivėlusiais plaukais, purvinais drabužiais. Jie net veidus išsitepdavo baltai, kad atrodytų labiau išblyškę. Tai nebuvo tikras nusižeminimas, bet sąmoningas dvasinis išdidumas ir pagyrūniškumas. Taip pasninkaujantys norėjo pasirodyti prieš kitus, pademonstruoti dorybes, kurių kitiems neįmanoma pasiekti. Jie norėjo, kad žmonės matytų, kaip jie pasninkaudami kenčia, ir dar labiau juos gerbtų.

Būtent tai Jėzus ir kritikavo. Jis smerkė tuos, kurie taip demonstratyviai pasninkaudami norėjo atkreipti dėmesį į savo dvasingumo didingumą.

Iš tikrųjų pasninkas yra išorinė vidinės atgailos forma. Jėzus ragina pasninko metu elgtis kaip įprasta, ne kaip nors ypatingai: atsikėlus ryte nusiprausti veidą, pasikvepinti ir dirbti savo darbą. Te apie tavo pasninką žino tik Tėvas, kuris tau ir atlygins.

 

Pastorius Darius Venslovas