Svarbiau „Kas?“, o ne „Ką daryti?“
Sausio pradžioje Lietuvoje lankysis „Foothill“ bažnyčios Kalifornijoje (JAV) pastorius Chris Lewis. Sausio 9 d. Vilniaus bažnyčioje jis ves seminarą „Kaip formuoti bendruomenės viziją ir misiją“. Seminaro tikslas – padrąsinti bendruomenes ieškoti ir formuoti viziją ir misiją, išsamiau aptarti tai, kaip tikintiesiems būti naudingiems savo miestuose ir miesteliuose Dievo šlovei.
Chrisai, jūs pirmą kartą atvažiuojate į Lietuvą. Gal galėtumėte papasakoti apie save, savo šeimą, išsilavinimą?
Aš esu vedęs Michellę, mes auginame 4 vaikus: Gabbie (21 m.), Tuckerį (19 m.), Berkeley (16 m.) ir Gracie (13 m.). Baigęs koledžą, mokiausi Minesotos universiteto Teisės mokykloje, kur įgijau teisės mokslų daktaro laipsnį. Vėliau 5, 5 m. užsiėmiau advokato praktika Kanzas Sityje, Misūrio valst., JAV, kol Dievas pašaukė mane į tarnystę. 1999 m. mes persikėlėme į Dalasą, Teksaso valst., kur mokiausi Dallaso teologijos seminarijoje ir 2003 metais įgijau teologijos magistro laipsnį.
Gal galėtumėte trumpai pristatyti savo tarnavimą bei bendruomenę, kurioje tarnaujate?
2006 metais tapau vyresniuoju pastoriumi „Foothill“ bažnyčioje Glendora mieste, Kalifornijoje. Bažnyčia ten gyvuoja jau apie 80 metų. Kai atvykau, ji buvo bemirštanti, tačiau joje dar buvo likę ištikimų narių, kurie kelerius metus meldė Dievo leisti jiems ir vėl būti vaisingiems. Iš Dievo malonės ši bažnyčia išaugo nuo maždaug 140 narių 2006 metais iki maždaug 1000 narių šiandien. 751 žmogus atsiliepė į Evangelijos žinią ir 350 žmonių buvo pakrikštyti. Bažnyčia dabar aktyviai įsitraukusi į vietines ir tarptautines misijas, turi klestinčių namų grupelių tinklą, jaunimo, vaikų ir garbinimo tarnavimuose kiekvieną savaitę tarnauja šimtai savanorių.
Sausio 9-ąją Vilniuje vesite seminarą mūsų bendrijos pastoriams bei tarnautojams apie bažnyčios viziją ir misiją. Kodėl svarbu apie tai kalbėti?
Nėra labai svarbu apsibrėžti protingai skambančią viziją – misiją ar viziją gali įvardyti kiekvienas. Svarbu, kad lyderiai ir visa vadovų komanda turėtų drąsos, užsidegimo ir gebėjimų tą misiją įvykdyti. Jeigu nebus tikrų, į priekį vedančių lyderių, misijos ir vizijos tiesiog liks dūlėti popieriuose ir niekada netaps realybe.
Labai svarbu, kad vadovų komanda žinotų, kas jie yra ir kam Dievas juos pašaukė. Kai jie kartu atkakliai ieškos tų dalykų, tuomet aiškiai matys, kur link juda, ir bus susitelkę. Jie ne tik žinos, kam pritarti ir pasakyti „Taip“, bet – tai lygiai taip pat svarbu – kam pasakyti „Ne“.
Kaip vizija ir misija, jūsų nuomone, turi būti formuojama vietinėje bendruomenėje?
Viskas prasideda nuo vadovų komandos. Negalima pradžioje sukurti viziją ir misiją, o tada ieškoti lyderių, kurie tai įgyvendins. Jūs pradedate darbuotis su lyderiais, vadovais, kurie drauge ir kuria viziją bei misiją. Svarbu pradėti nuo klausimo „Kas?“, o ne nuo „Ką daryti?“ Kiekviena bažnyčia turi (arba turėtų turėti) panašią paskirtį. Skirtingai nuo pasaulietinių organizacijų, mes nelabai galime patys nuspręsti, ką norime daryti. Jėzus mums jau pasakė: Eikite ir padarykite mano mokiniais. Jis yra vyresnysis mūsų pastorius. Kita vertus, mes turime nuspręsti (po ilgų maldų, Biblijos studijų ir diskusijų), kaip šią misiją įgyvendinsime. Skirtingose bažnyčiose tai gali atrodyti skirtingai. Visgi reikia pradėti nuo žmonių, o tada su jais jau kurti viziją ir strategiją.
Į Vilnių atvyksite su dukra Berkeley. Kodėl svarbu jauniems žmonėms kartu su tėvais vykti į tolimas šalis ir drauge tarnauti?
Į tarptautines keliones aš stengiuosi pasiimti bent vieną vaiką. Noriu, kad jie pamatytų Bažnyčią skirtingose pasaulio vietose. Noriu, kad jie geriau pažintų Dievą ir tai, ką Jis daro pasaulyje. Bažnyčia Amerikoje yra tik viena šios įvairovės dalelė, be to, ji ne visuomet ištikima Evangelijai. Noriu, kad mano vaikai matytų, kaip Dievas veikia visame pasaulyje. Kaip jų tėtis aš noriu praleisti daugiau laiko su kiekvienu iš jų, ir džiaugiuosi galimybėmis stiprinti ryšius su jais, statydinti juos dvasiškai. Man malonu, kad šį kartą Lietuvoje galėsiu svečiuotis kartu su Berkeley. Ji nekantrauja su visais susitikti ir nori susipažinti su nauja kultūra!
Kokie jūsų lūkesčiai, vykstant į Lietuvą?
Mes atvykstame tarnauti. Didžiausia mūsų viltis – kad Dievas panaudos tą laiką, kurį praleisime drauge, stiprindamas evangelinę bažnyčią Lietuvoje. Jei taip ir bus, mes būsime dėkingi.
Nekantriai laukiame jūsų ir Berkeley Lietuvoje.
Kalbino Ramūnas Jukna
Nuotraukoje Chrisas Lewisas su šeima