Minint Maldų už krikščionių vienybę savaitę Panevėžio bažnyčios „Tikėjimo žodis“ pastorius Ramūnas Jukna pakvietė Panevėžio mieste veikiančias evangelines bažnyčias susiburti vieningai maldai. Taigi, reguliariai trečiadieniais vykstančiame maldos susirinkime šį kartą ( sausio 20 dieną ) be namiškių sulaukėme gausaus būrio maldininkų dar iš trijų Panevėžio bendruomenių: evangelikų reformatų, sekmininkų „Gyvojo Dievo“ ir „Vynuogyno“ bažnyčių atstovų. Gera buvo matyti įvairaus amžiaus tikinčiuosius iš skirtingų bendruomenių draugiškai besisveikinančius bei apdovanojančius vienas kitą šiltomis šypsenomis.
Susirinkimas prasidėjo trumpu pastoriaus Ramūno Juknos pasveikinimo žodžiu: „Dėkoju visų bažnyčių: Evangelikų reformatų, „Gyvojo Dievo“, „Vynuogyno“ ganytojams bei bendruomenių tikintiesiems, kurie dalyvaujate šiame maldos susirinkime. Ekumeninė Krikščionių vienybės savaitė būnant kartu suteikia mums puikią progą pagarbinti Dievą malda ir bendra giesme; mokytis mylėti, ne tik apie tai kalbant, bet ir realiai veikiant; liudyti pasauliui, kad krikščionys (nepaisant skirtumų) yra vieningi; ypatingai tikėjimo išpažinimo ir tiesos klausimais, o – jei Dievas duos – ir bendrais darbais. Tad paprastai ir kukliai Rašto skaitymu, malda bendra giesme norisi paminėti krikščionių vienybės savaitę.“
Nuskambėjus kelioms Dievą garbinančioms giesmėms, Panevėžio „Tikėjimo žodžio“ bažnyčios pastorius pasidalino savo įžvalgomis, kurių tema „Tikėjimo vienybė ir Dievas – mūsų stiprybė“. Čia rasite visą Ramūno Juknos homilijos tekstą.
Vakarą pratęsė ir prie Dievo sosto giesmėmis visus vedė šlovintojų grupė iš „Gyvojo Dievo“ bažnyčios. Šios bendruomenės pastorius Ramūnas Kairys visų pirma pasidžiaugė, kad tai diena, kai jis išgyvena dvigubą džiaugsmą. Visų pirma dėl to, kad šiandien jo bendruomenės gimtadienis, nes lygiai prieš 30 metų, būtent sausio 20 dieną, Panevėžio rajone Piniavoje įvyko pirmasis slaptas sekmininkų susirinkimas. „Nors ten tebuvo tik keletas žmonių ir šiandien tarp mūsų nėra nei vieno iš jų, bet mūsų bendruomenė yra jų maldų ir tikėjimo vaisius, o mes esame jų pradėto darbo tęsėjai,“ – kalbėjo pastorius. Antra priežastis, dėl kurios džiaugėsi „Gyvojo Dievo“ bažnyčios pastorius buvo būtent tai, kad jis mato drauge susibūrusius evangelinių Panevėžio bendruomenių tikinčiuosius. „Tai mano vienos iš svajonių išsipildymas, ir aš labai norėčiau, kad mes būtume vieningi ne tik kartą metuose, kad mūsų draugystė nesibaigtų pasibaigus šiam maldos susirinkimu“, – dalijosi pastorius. Jis išsakė lūkesčius, kad galbūt ateityje mūsų bendruomenės kartu galėtų vykdyti bendrus projektus, pavyzdžiui evangelizacinius renginius ar krikščioniškus renginius jauminui ir panašiai. Pratęsdamas savo mintį ir pabrėždamas, kad kiekviena bendruomenė turi dalį Dievo darbe pastorius Ramūnas Kairys rėmėsi Šventojo Rašto vieta iš 2 Kor 12, 21: Akis negali pasakyti rankai: „Man tavęs nereikia“, ar galva kojoms: „Man jūsų nereikia. Baigdamas jis paragino asmeniškai melstis vieniems už kitus: pastoriams už pastorius, jaunimui už jaunimą, kiekvienam tikinčiajam už brolį ar sesę Kristuje iš kitos bendruomenės, kurio nepažįstame, ir būtent taip išreikšti savo atvirumą ir vienybę vienas kitam. Nors šis paraginimas sukėlė nemažai judėjimo ir šurmulio, bet buvo palydėtas Dievo Dvasios artumo ir kiekvienam padėjo pajusti, kad esame vieno Tėvo vaikai.
„Vynuogyno“ bendruomenės pastorius Žilvinas Škulevičius pasidalijo savo įžvalgomis apie tai, kad kiekviena bendruomenė apdovanota tam tikromis ypatingomis Dievo dovanomis, kurios skirtos vieniems kitus papildyti ir praturtinti. Tai gali atsiverti tik per bendrystę vieniems su kitais. Taip pat priminė, kad nors mes nesame vienodi, turime vieną Tėvą, tikime tą patį vieną Dievą, ir mus turėtų vienyti supratimas, kad kiekviena bažnyčia turi tik jai Dievo numatytą paskirtį nešant Evangelijos žinią Panevėžio mietui.
Turiningą vakarą vainikavo Evangelikų reformatų kunigo Raimondo Stankevičiaus paraginimas siekti vienybės visų pirma suprantant, kad ne ginčai, kuris didesnis ar reikšmingesnis mums padės išpildyti savo pašaukimą Dievo darbe, bet suvokimas, kad esame tinkami, kai tampame mažutėliais, kaip moko Jėzus Morkaus Evangelijos eilutėse: Jie atėjo į Kafarnaumą. Namie Jėzus juos paklausė: „Apie ką kalbėjotės kelyje?“ Jie tylėjo. Mat kelyje jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias. Atsisėdęs Jis pasišaukė dvylika ir tarė: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“ Paėmęs mažą vaiką, pastatė tarp jų ir, apsikabinęs jį, pasakė jiems: „Kas priima tokį vaiką mano vardu, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima, bet Tą, kuris mane siuntė“( Mk 9, 33–37 ). Kunigas Raimondas Stankevičius pakvietė visus pasimelsti malda „Tėve mūsų“. Šią maldą jis apibūdino, kaip maldą, kuria melsdamiesi mes negalime Dievui pasakyti per daug, bet taip pat negalime pasakyti ir per mažai.
Maldos susirinkimo dalyviai buvo pradžiuginti Biblijos draugijos dovana, kurią perdavė evangelikų reformatų kunigas Raimondas Stankevičius, – tai leidyklos dažais tebekvepiantis naujasis ekumeninis Evangelijos pagal Morkų vertimas. Ši knygelė – tai pradžia prasmingo Lietuvos Biblijos draugijos užmojo – parengti Lietuvos žmonėms naują viso Naujojo Testamento vertimą iš graikų kalbos. Tikintieji buvo paraginti paremti šį darbą aukomis. Dalis surinktų aukų bus skirta paremti Panevėžio rajono vaikų globos nemus.
Nors krikščionių vienybei skirtas ekumeninis maldos susirinkimas užtruko kurs kas ilgiau, nei buvo planuota, susirinkusieji neskubėjo skirstytis. Ir tai buvo pats geriausias ženklas, kuris liudijo, kad ši iniciatyva pasiekė tikslą: Kaip gera ir malonu, kai broliai vienybėje gyvena! (Ps 133, 1). Dievas buvo pašlovintas ir tikintieji buvo padrąsinti bei įkvėpti, be rungtyniavimo tarpusavyje, toliau darbuotis Viešpaties jiems numatytuose laukuose.