Evangelijos pagal Joną devintame skyriuje pasakojama apie tai, kaip Jėzus išgydė aklą gimusį žmogų. Pasakęs savo mokiniams, kad šio žmogus aklumas neturi nieko bendro nei su jo, nei su jo tėvų nuodėmėmis, Jėzus užtepė purvo žmogui ant akių ir liepė jam nusiprausti Siloamo tvenkinyje.
Jau nuo V a. krikščionys tam tikrą vietą Jeruzalėje laikė buvusiu Siloamu tvenkiniu, kuriame ir įvyko minėtas stebuklas. Tačiau tik visai neseniai archeologams pavyko rasti vietą, kurią jie pagrįstai vadina tikruoju senoviniu Siloamo tvenkiniu.
Kaip ir daugelio tokių atradimų atveju, tvenkinį pavyko aptikti beveik atsitiktinai. Vykdant vandentiekio remonto darbus netoli Šventyklos kalno, Izraelio archeologai Ronny Reichas ir Eli Shukronas rado „dvi senovines akmenines pakopas“. Pasak leidinio „Biblical Archaeology Review“ (Biblijos archeologijos apžvalga), „vėlesni kasinėjimai atskleidė, kad tai buvo dalis monumentalaus tvenkinio iš Antrosios šventyklos laikotarpio, t. y. tų laikų, kai gyveno Jėzus.“ Tvenkinys buvo trapecijos formos ir 225 pėdų ilgio.
Evangelija pagal Joną nėra vienintelė Biblijos knyga, kurioje minimus faktus patvirtino archeologai. „Biblical Archaeology Review“ savo skaitytojams pasakojo, kad „Siloamo tvenkinio pradžia siekia kur kas ankstesnius laikus – maždaug septynis šimtmečius iki Jėzaus laikų.“ Tvenkinys susijęs su karaliaus Ezekijo pasiruošimu pergalingam žygiui prieš Asirijos karalių Sanheribą. Antrosios kronikų knygos 32 skyriuje rašoma, kad Ezekijas užvertė Gihono upelio ištakas ir nukreipė vandenį į vakarus nuo Dovydo miesto.
Nors apie tokio tunelio egzistavimą žinoma jau nuo XIX a. pabaigos, daugelis mokslininkų abejojo, kad būtent jis buvo minimas Antrosios kronikų knygos 32 skyriuje. Intensyvūs Reicho ir Shukron kasinėjimai šioje vietoje leido jiems prieiti prie išvados, kad šis tunelis Biblijoje teisingai siejamas su karaliumi Ezekiju.
Šiuo metu vis labiau aiškėja, kad skeptiškas mokslininku nusistatymas Biblijoje išdėstytų faktų atžvilgiu yra klaidingas.