Apie misionierės Sue Yeager tarnavimą moterims Vilniaus bažnyčioje „Tikėjimo žodis“
Aragornas: Jūs mokate valdyti šį kardą.
Eovyn: Šios šalies moterys jau seniai to išmoko. Tos, kurios neturi kalavijo, gali nuo jo mirti. Aš nebijau nei mirties, nei skausmo.
Aragornas: O ko tu bijai, miledi?
Eovyn: Narvo. Aš bijau pasilikti už grotų, ir taip pasenti. Bijau būti nenaudinga, gyventi tokį gyvenimą, kuriame nėra jokių galimybių būti narsiai.
Aragornas: Tu esi karaliaus dukra. Nemanau, kad toks bus tavo likimas.
Šia ištrauka iš filmo „Žiedų valdovas“ misionierė, tarnautoja ir pastorė Sue Yeager (JAV, Filipinai) pradėjo žodžio ir maldos tarnavimą moterims Vilniaus bažnyčioje „Tikėjimo žodis“, kuris vyko sausio 24 dieną. Tą šaltą sekmadienio vakarą paklausyti viešnios susirinko išties daug moterų. Buvo ir nematytų veidų.
Sue dalijosi savo patirtimi, atskleidė, nuo ko Viešpats ją pačią išlaisvino. Anot Sue, mes, moterys, linkusios gyventi „narve“ – į juos patenkame pačios arba ten mus patalpina kiti. Tie „narvai“ – tai mūsų nesaugumas, kuriame slepiamės, ir todėl praleidžiame daugybę galimybių patirti Dievą ir Jo karalystės realumą. Sue pasidalino keliomis nesaugumo sritimis: 1) praeities įvykiai, primenantys apie mūsų netinkamumą, 2) kintančios žmonių nuomonės apie mus ir 3) ribiniai vaikų pasirinkimai. Kai užsidarome „narve“, labai sunku mąstyti apie dangiškus dalykus, apie kurios mąstyti ragina apaštalas Paulius laiške Kolosiečiams (Kol 3, 1–2).
Viešnia drąsino prisiminti, kad esame Karaliaus dukros, ir Viešpats mums turi ateitį su viltimi (Jer 29, 11). Mūsų tapatumas keičiasi, kai suvokiame, kad esame Karaliaus dukterys. Dievas gali ir nori panaudoti kiekvieną moterį. Karalystė yra galimybių šalis, mes galime būti drąsios kovoti šaunias tikėjimo kovas.
Sue dalinosi, kaip dar būdama 7-erių metų ji išgirdo močiutės ir vyresniosios sesers pokalbį, kai buvo ištarti mirtį nešantys žodžiai: „Iš Sue nieko gero neišeis“... Šie žodžiai mažą mergaitę uždarė į nevisavertiškumo „narvą“, ji pasijuto šiukšle, tad ateity pradėjo panašiai elgtis. Niekas nežinojo, kiek skausmo buvo bręstančios mergaitės širdyje, ir tik Dievo meilė išlaisvino iš šios kančios. Tad be galo svarbu atleisti žmonėms už praeities skriaudas ir išeiti iš „narvo“ į dievišką laisvę.
Jei mes tapatinsimės su tuo, ką apie mus sako kiti, taip pat atsidursime „narve“. Nesistenkime tapti tuo, kuo nori kiti, o taip pat atsargiai vertinkime ir kitus žmones. Pavyzdžiui, mamos neturėtų kelti didelių reikalavimų savo vaikams. Tėvai dažnai galvoja, kad jei vaikai laikysis tam tikrų taisyklių, jų reputacija bus puiki. Tėvams reikia nusižeminti, tuomet Viešpats duos jiems išminties, kaip auginti vaikus.
„Viešpats nori nutraukti grandines, kurios suriša mus ir įkalina nesaugumo narve, – kalbėjo Sue. – Kaip atrodytų bažnyčia, kurioje visi laisvi? Kokios būtų šeimos? Kas įvyktų, jei taptum laisva mylėti savo vyrą tokį, koks jis yra?“
„Niekuomet neabejokite, kad esate Kristaus Nuotaka, kad esate laisva ir saugi Jame. Neleiskite priešui jums meluoti. Nepriimkite jo melo, bet išsitraukite kardą, kaip tikra Jo karžygė!“ – drąsino misionierė.
Pakviestos į priekį maldai, moterys patyrė tikrą Šventosios Dvasios atgaivą. Pranašiškas šios moters patarnavimas sustiprino kiekvieną Viešpaties prisilietimo ištroškusią širdį.