Kažkas pasiūlė temą „Susilaikymas nuo lytinio intymumo iki santuokos“. Tiesiog ore galima girdėti daugybę klausimų: Kokia prasmė šiais laikais kelti tokios diskusijas? Kokią teisę žmonės turi lįsti į kieno nors asmeninį gyvenimą? Ar neužtenka, kad ankstesniais laikais griežti moralės saitai suluošino daugelį žmonių? O ir patys moralistai ar nėra veidmainiai? Kitiems ant pečių krauna nepakeliamą moralaus gyvenimo naštą, kurios patys net nebando nešti?
Ir iš tiesų, ar moralizavimas nėra praeities atgyvena? Ar tokių diskusijų nereikėtų išjuokti ir nustumti į visuomenės paraštes?
Tenka, nors ne visuomet noriai, sutikti, kad moralizavimas toks pat bjaurus, kaip ir palaidumas. Dar netolimoje praeityje moralizuotojai buvo laikomi visuomenės sveikatos sargais, o pasileidėliai – jos žaizdomis. Dabar vertinimas keičiasi. Moralizuotojai – varžantys laisvę apsimetėliai, o palaidai gyvenantys žmonės – nuoširdžiai išsiveržiantys iš kenksmingų praeities prietarų.
Tačiau nei moralizavimas, nei palaidumas esminės problemos neišsprendžia.
Tik kodėl turėčiau iš karto manyti, kad žmogus, pasiūlęs tokią temą, yra moralizuojantis veidmainis? Gal jis nori manęs ir savęs paklausti, ar lytinis intymumas be atsakingo abipusio įsipareigojimo nedaro žmonių beprasmiškais organinių medžiagų junginiais? Gal iškelta tema leidžia pamatyti, kad esame kažką esminio praradę?
Iš kur atsirado požiūris, kad intymumas iki santuokos yra netinkamas? Ar tai kvaila idėja, ar gyvenimo dėsnis? O jeigu gyvenimo dėsnis, tai kodėl nesugebame pagal jį gyventi? Kodėl norisi jį peržengti?
Kaip atsakymą į tokį klausimą, apaštalas Paulius užrašė mums visiems labai skaudžius žodžius: Kadangi jie nesirūpino pažinti Dievą, tai Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nepridera (Apaštalo Pauliaus Laiškas romiečiams 1 skyrius, 28 eilutė).
Negi viskas taip beviltiška? Darome tai, kas mus griauna, ir negalime sustoti? Stengiamės save įsprausti į atsakingo gyvenimo rėmus ir suluošiname?
Negi žinia apie Jėzaus Kristaus mirtį ir prisikėlimą yra vienintelė išeitis iš beviltiškos padėties?
Taip buvo įsitikinę Kristaus apaštalai. Apie tai jiems kalbėjo Jėzus, laisva valia eidamas mirti ant kryžiaus. Prisikėlęs iš numirusių, Jis pasiuntė juos į visas pasaulio šalis skelbti geros žinios.
Gabrielius Lukošius