Naujojo Testamento autoriai liudija, kad tą rytą, kai iš numirusių prisikėlė Jėzus Kristus, kapo akmuo buvo nuritintas: Kilo smarkus žemės drebėjimas, nes Viešpaties angelas, nužengęs iš dangaus, atėjo, nurito akmenį nuo angos, ir atsisėdo ant jo (Evangelijos pagal Matą 28 skyrius, 2 eilutė). Sabatui praėjus, Marija Magdalietė, Marija, Jokūbo motina, ir Salomė nupirko kvepalų, kad nuėjusios galėtų Jėzų patepti. Labai anksti, pirmąją savaitės dieną, saulei tekant, jos atėjo prie kapo ir kalbėjosi tarp savęs: „Kas mums nuritins akmenį nuo kapo angos?“ Bet pažvelgusios pamatė, kad akmuo nuristas. O jis buvo labai didelis (Evangelijos pagal Morkų 16 skyrius, 1–4 eilutės). Kodėl tai įvyko? Tam, kad prisikėlęs Kristus galėtų išeiti iš kapo, nereikėjo nuristi akmens. Jis pro uždarytas duris įėjo į namus, kuriuose buvo susirinkę sielvarto, nevilties ir baimės prislėgti apaštalai. Prisikėlusiam Viešpačiui sienos ir uždarytos durys ne kliūtis.
Akmuo buvo nuristas dėl žmonių, už kuriuos Jėzus iškentė nukryžiavimą – dėl tų, kurie gyveno anuomet ir dėl tų, kurie gyvena dabar – dėl mūsų.
Jėzui mirus, Jo kūną nuėmė nuo kryžiaus ir paguldė į uoloje iškaltą kapą. Kapo angą užritino tam skirtu akmeniu. Izraelio tautos vadovai, bijodami, jog mokiniai naktį neišneštų Jėzaus kūno ir nepaskelbtų, kad Jis prisikėlė, pastatė prie kapo sargybą, o kapą užantspaudavo Romos vietininko antspaudu.
Niekas iš mokinių nebūtų išdrįsęs nuplėšti antspaudą, kad įsitikintų, jog kapas tuščias. Moterys būtų atėjusios iš ryto, radusios užantspauduotą kapą, Romos kareivių sargybą, pastovėjusios ir ėjusios namo. Net jeigu prisikėlęs Jėzus būtų jas pasitikęs, tai atrodytų neįtikima, panašiau į haliucinacijas nei į tikrovę.
Tačiau viskas įvyko taip, kad kiekvienas, norintis suprasti, kaip buvo iš tiesų, skaitydamas užrašytus liudijimus bei juos apmąstydamas, galėtų įsitikinti, kad Kristus tikrai prisikėlė iš mirusiųjų ir suteikė galimybę kiekvienam, išgirdusiam Evangelijos žinią, patikėti arba atmesti ją.
Patikėjusiam atsiveria bendrystė su Prisikėlusiuoju.
Ką matėme ir girdėjome, mes skelbiame jums, kad ir jūs turėtumėte bendravimą su mumis. O mūsų bendravimas yra su Tėvu ir su Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi. Ir tai rašome jums, kad jūsų džiaugsmas būtų tobulas (Pirmojo apaštalo Jono laiško 1 skyrius, 3–4 eilutės).
Gabrielius Lukošius