Niekas taip gerai neatskleidžia žmogaus, kaip jo malda. Timas Kelleris vienoje savo knygų pasakojo apie pamokslininką Jacką Millerį, kuris klausydamas žmogaus maldų, galėjo spręsti apie jo santykių su Dievu tikrumą. Tiesa, pats T. Kelleris tuoj pat paminėjo, kad jį patį baugino ši mintis, ir jis nelabai norėjo garsiai melstis būdamas šio dievobaimingo žmogaus akivaizdoje.
Šventajame Rašte randame gausybę maldų, kurios pilnos pamokymų ir Dievo išminties. Ne išimtis ir Nehemijo knyga. Kiekvienas jos žodis, užrašyta mintis turi savo prasmę ir reikšmę. Šie pamokymai naudingi mums, kurie siekiame pažinti Dievą ir suvokti, kaip tikėjimas gali ir turi reikštis kasdieniame gyvenime.
Kaip jau buvo minėta pirmiau, Nehemijas (V a. pr. Kr.) gyveno Persijos Sūzų mieste ir buvo aukštas politinio pasitikėjimo valdininkas. Jis buvo karaliaus vyno pilstytojas. Tuo metu tai reiškė, kad karalius, jo šeima, artimiausias valdininkų, generolų, patarėjų ir sąjungininkų ratas buvo patikėtas į Nehemijo rankas. Asmuo, kuris teikė vyną bei maistą, turėjo savo patikimumu bei galva atsakyti už karaliaus ir jo svitos gyvybę. Tuometinėje persų imperijoje jis buvo aukšto rango pareigūnas.
Maldoje Nehemijas taip kalbėjo savajam Dievui: Pažvelk į mane ir išgirsk savo tarno maldą (Neh 1, 6) ir Tebūna tavo ausis atidi savo tarno maldai (Neh 1,11 – LBD). Bendraudamas su Dievu, Nehemijas apie save kalbėjo ne kaip apie aukštą pareigūną, išdidų artimą karaliui asmenį, bet save vadino Dievo tarnu. Kukliai, paprastai ir aiškiai. Kodėl jis save tapatino su tarnu, o ne politiku? Ar tai reiškia, kad Nehemijas buvo nepatikimas valdininkas, kuris aplaidžiai žvelgė į tarnybą ir darbo vietoje skaitydavo Šventąjį Raštą, o ne atlikdavo jam pavestas pareigas? Kas jį vertė laikyti save Dievo tarnu, nors nebuvo nei Rašto mokytojas nei kunigų giminės palikuonis?
Pirmiausia reiktų atmesti nepareigingo valdininko įvaizdį, nes šioje knygoje atskleidžiama, kad karalius Artakserksas buvo labai palankus Nehemijui. Karalius jį gerbė, pasitikėjo juo, klausė jo minčių ir joms pritarė. Tai aukščiausias, koks gali būti, valdininko įvertinimas. Sėkmingas politikas save vadino Dievo tarnu, nes tai jį skatino daryti iš esmės suprasta asmeninė, tautinė ir religinė tapatybė. Jis buvo žydas, Jahvės išrinktosios tautos atstovas, savos tautos sūnus ir kenčiančių tautiečių brolis.
Suvokta tapatybė, nuo vaikystės skaitomas ir pažintas Šventasis Raštas (Nehemijas meldėsi kaip Dievą, Jo Įstatymą pažįstantis žmogus – žydai ypatingai daug dėmesio skyrė vaikų auklėjimui, tikėjimo ir tapatybės stiprinimui), aiškus apsisprendimas tapatinti save su kenčiančia Dievo tauta (Nehemijas skausmingai išgyveno Jeruzalėje kenčiančių tautiečių skausmą, pažeminimą ir vargą) buvo esminiai jo tapatybės elementai.
Tai pavyzdys mums, evangelinio tikėjimo krikščionims, kad integruodamiesi į įvairias visuomenes struktūras, dirbdami savo darbą, siekdami karjeros, dirbdami ir tarnaudami visuomenei bei verslui, nepamirštume Kristaus. Jis mirė už mus, ir yra mūsų gyvenimo pamatas ir ramstis. Jėzus viso mūsų gyvenimo Atpirkėjas. Jis yra tas, kuris mus veda ir yra su mumis ne tik sekmadienio pamaldų metu, bet ir kiekvieną dieną, kai keliamės ir gulamės, kai dirbame ir ilsimės, kai maitiname vaikus ir prižiūrime ligonius, kai vargstame ir ieškome atgaivos. Kryžiaus gali taip pakeisti mūsų gyvenimus, kad mums Kristus taptų viskuo, tai yra, būtų mūsų gyvenimo ašimi. O mes patys, kad ką bebūtume pasiekę, save laikytume Dievo ir kenčiančių savo brolių tarnais.
Visa Nehemijo malda:
Viešpatie, didis ir galingas dangaus Dieve, kuris laikaisi sandoros ir gailestingumo su tais, kurie Tave myli ir vykdo Tavo įsakymus. Pažvelk į mane ir išgirsk savo tarno maldą. Meldžiuosi dieną ir naktį Tavo akivaizdoje už izraelitus, Tavo tarnus, išpažįstu jų nuodėmes, kuriomis mes visi – aš ir mano tėvai – Tau nusidėjome. Mes elgėmės netinkamai prieš Tave ir nesilaikėme Tavo įsakymų, nuostatų ir potvarkių, kuriuos Tu davei savo tarnui Mozei. Meldžiu, prisimink žodžius, kuriuos sakei savo tarnui Mozei: „Jei jūs nusikalsite, Aš jus išsklaidysiu tarp tautų, o jei sugrįšite pas mane, laikysitės mano įsakymų ir juos vykdysite, tai Aš jus iš ten surinksiu ir parvesiu į vietą, kurią išrinkau savo vardui, nors jūsų išsklaidytieji būtų toliausiame žemės pakraštyje.“ Jie yra Tavo tarnai ir Tavo tauta, kurią išgelbėjai savo didele jėga ir galinga ranka. Viešpatie, meldžiu, tebūna Tavo ausis atidi mano maldai, išklausyk maldas savo tarnų, kurie bijosi Tavo vardo, siųsk šiandien savo tarnui sėkmę ir suteik jam malonę to žmogaus akyse“. Aš tuo laiku buvau karaliaus vyno pilstytojas (Neh 1, 5–11).
Lijanos Tagmann nuotrauka